Plačiajuostis ryšys Latvijoje

Plačiajuosčio ryšio plėtros Latvijoje santrauka

Latvija siekia visoje šalyje teikti vienodas ir kokybiškas elektroninių ryšių paslaugas visiems gyventojams, valstybės ir vietos valdžios institucijoms, įmonėms ir socialiniams bei ekonominiams veiksniams. Tiek miesto, tiek kaimo vietovėse planuojamas bent 100 Mbps sparta, kurią galima atnaujinti iki gigabito, taip pat 5G aprėptis visose didelėse miesto vietovėse. Įgyvendinant plačiajuosčio ryšio projektą, Latvijos kaimo regionuose gerinama aprėptis, nes operatoriai gali teikti prieigos paslaugas naudodamiesi neutralia pasyviąja optine infrastruktūra, remiama valstybės pagalbos programomis. Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus 2021–2027 m. elektroninių ryšių sektoriaus plėtros plane ir 2021 m. patvirtintose 2021–2027 m. skaitmeninės transformacijos gairėse. 2020 m. vasario mėn. Ministrų kabinetas patvirtino nacionalines 5G ryšio veiksmų gaires.

Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika

Atsakingos institucijos

• Susisiekimo ministerija (Satiksmesministrija) yra atsakinga už elektroninių ryšių politikos ir teisės aktų (įstatymų ir kabineto nuostatų) rengimą bei Latvijos plačiajuosčio ryšio politikos įgyvendinimą.
• Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija (Vidasaizsardzības un resionālās attīstības ministrija) yra atsakinga už e. valdymo iniciatyvas, valstybės informacinių technologijų reikalus ir nacionalinių dažnių bei numeracijos planų rengimą.
• Viešųjų paslaugų komisija (Sabiedrisko pakalpojumu regulēšanas komisija) yra atsakinga už elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą.
• Konkurencijos taryba (Konkurences padome) veikia kaip nacionalinis kompetencijos centras, skatina konkurenciją visuose sektoriuose ir siekia kiekvienam rinkos dalyviui užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurencijos aplinką.
• Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras (Latvijas Valsts Radio un Televīzijas centrs, LVRTC) įgyvendina plačiajuosčio ryšio diegimo projektą.

Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai

Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus 2021–2027 m. elektroninių ryšių sektoriaus plėtros plane, kuris buvo patvirtintas 2021 m. Šiuo planu reglamentuojama ryšių sektoriaus politika visoje Latvijoje. Plano tikslinės grupės yra elektroninių ryšių įmonės, planavimo regionai, vietos valdžios institucijos ir gyventojai. Planu siekiama palengvinti perėjimą prie itin didelio pralaidumo ryšių tinklų, kuriais būtų galima galutiniams paslaugų gavėjams užtikrinti bent 100 Mbps duomenų perdavimo spartą ir miesto, ir kaimo vietovėse. Plane apibrėžiamos dvi veiksmų kryptys: a) plačiajuosčio elektroninio ryšio infrastruktūros plėtra ir b) elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų saugumas.

Atsižvelgiant į ribotą viešojo finansavimo sumą, pastangos bus sutelktos, nepakeičiant privačių investicijų, tose srityse, kuriose dėl ekonominių priežasčių elektroninių ryšių operatoriai nėra suinteresuoti diegti infrastruktūrą arba tai daro nepakankamai.

Latvija priėmė 2021–2027 m. skaitmeninės transformacijos gaires. Tai visa apimanti šalies skaitmeninės transformacijos strategija, apimanti IRT švietimą ir įgūdžius, interneto prieigą, šiuolaikinį ir veiksmingą viešąjį administravimą, e. paslaugas ir visuomenei skirtą skaitmeninį turinį. Gairėse išdėstyta vienodo, spartaus ir kokybiško elektroninių ryšių paslaugų teikimo visoje Latvijos teritorijoje vizija visiems gyventojams, valstybės ir vietos valdžios institucijoms bei įmonėms, kad būtų užtikrintas bent minimalus visuomenės ir ekonominio vystymosi ryšių infrastruktūros prieinamumas. Siekiama, kad:

• Visi namų ūkiai turi prieigą prie interneto ryšio su bent 100 Mbps atsisiuntimo sparta, kurią galima padidinti iki gigabitinės spartos, ir
• 50 % 5G aprėptis visose didelėse miesto teritorijose (Latvijoje – Rygoje, Jelgavoje, Liepojoje, Daugpilyje) ir visose sausumos transporto arterijose.

Pagrindinės plačiajuosčio ryšio plėtros priemonės ir finansinės priemonės

• Reguliavimo priemonės: Ministrų kabineto nuostatai užtikrina galimybę dalyvauti bendruose projektuose su kitais prekybininkais investuotojams, kurie kuria šviesolaidžių tinklus (43 straipsnis).
• Plačiajuosčio ryšio projektas įgyvendinamas geru tempu. Pagal projektą, remiamą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), diegiami šviesolaidiniai šviesolaidiniai ir prieigos punktai iki savivaldybių centro kaimo vietovėse, kuriose šiuo metu NGN neteikiama ir kuriose nėra NGN plėtros planų („baltosios“ vietovės, apibrėžtos pagal ES plačiajuosčio ryšio gaires). Privatūs paslaugų teikėjai turi pasiekti paskutinę mylią, kuriai valstybės parama nenumatyta.
• 2017 m. balandžio mėn. Latvijos parlamentas priėmė Kaštų mažinimo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, visų pirma naująjį Įstatymą dėl sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų.
• Savo veiksmų gairėse dėl sujungiamumo priemonių rinkinio įgyvendinimo Latvija paskelbė apie planus supaprastinti leidimų kurti elektroninių ryšių tinklus išdavimo procedūrą. Siekiama įvertinti numanomo patvirtinimo galimybę ir pagreitintą priėjimo teisių procedūrą, toliau plėtoti bendrą informacinį punktą ir supaprastinti mažų langelių diegimą. Sukurta darbo grupė elektroninių ryšių tinklų aplinkosauginiam pėdsakui įvertinti.
• Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos dvi sujungiamumo infrastruktūros priemonės, kurių bendras biudžetas yra 16,5 mln. EUR ir sudaro 4 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skaitmeninio biudžeto. Jie aptars paskutinio kilometro junglumą kaimo vietovėse ir pasyviąją infrastruktūrą „Via Baltica“ 5G koridoriuje. Plačiajuosčio ryšio arba VHCN paskutinės mylios infrastruktūros plėtros priemone numatoma užtikrinti junglumą 1500 namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų kaimo vietovėse. Jos biudžetas – 4 mln. EUR. 12,5 mln. EUR investicija į 5G ryšio tinklo „Via Baltica“ koridoriaus pasyviosios infrastruktūros statybą siekiama užtikrinti 100 proc. šviesolaidinį tranzitą Latvijos dalyje „Via Baltica“.

Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Latvijoje duomenys

Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonentus ir skverbtis, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas patikrinti rezultatų suvestinės ataskaitas ir šalių ataskaitas pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).

Spektro skyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui

Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą galima rasti Europos 5G observatorijoje.

Nacionaliniai leidiniai ir spaudos dokumentai

Anglų

• Nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų tyrimas
• Sparčiojo plačiajuosčio ryšio investicijų vadovas
• Plačiajuosčio ryšio jungčių ataskaitos ir analizės
• Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje
• Plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas

Latvių

• Digitālās transformācijas pamatnostādnes 2021.-2027.gadam
• Elektronisko sakaru nozares attīstības plāns 2021. 2027.gadam
• Platjoslas projektai, LVRTC

Kontaktinė informacija

Latvijos BCO (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Susisiekimo ministerija (Satiksmes ministrija)

Adresas: Gogoļa iela 3, 1743 Ryga, Latvija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 371 26082733 Svetainė

Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija (Vides aizsardzības un resionālās attīstības ministrija)

Adresas: Peldu iela 25, 1494 Rīga, Latvija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 371 67026533 Svetainė

Visuomeninių paslaugų komisija (Sabiedrisko pakalpojumu regulēšanas komisija)

Adresas: Ūnjias iela 45, 1039 Ryga, Latvija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 371 67097200 Svetainė

Konkurencijos taryba (Konkurences padome)

Adresas: Brīvības iela 55, 1010 Ryga, Latvija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 371 67282865 Svetainė