Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai remiami keliomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje šalyje. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis skaitmeninėmis technologijomis.
Plačiajuosčio ryšio plėtros Danijoje apžvalga
Danijos plačiajuosčio ryšio strategijoje nustatyti plataus užmojo 2025 m. aprėpties tikslai. 2022–2025 m. ir 2024–2027 m. skaitmeninėse strategijose sprendžiama darbuotojų trūkumo problema, teikiama parama klimato kaitos švelninimui, skaitmeninei įtraukčiai, dirbtiniam intelektui, žaliajai pertvarkai ir skaitmeniniam švietimui.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos institucijos
- Už Danijos plačiajuosčio ryšio politikos formavimą ir administravimą atsakinga Klimato,energetikos ir komunalinių paslaugų ministerija ( Klima, Energi- og Forsyningsministeriet). Jos pagrindiniai veiksmai apima telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo sistemą ir plačiajuosčio ryšio tikslų, dėl kurių bendrai susitarė Vyriausybė, nustatymą.
- Danijos duomenų tiekimo ir infrastruktūros agentūra (Styrelsenfor Dataforsyning og Infrastruktur) priklauso Klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerijai ir yra atsakinga už plačiajuosčio interneto prieigą ir ryšį. Agentūra yra nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos centras (BCO).
- Danijos energetikos agentūra (Energistyrelsen) priklauso Klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerijai ir yra pagrindinė Danijos nacionalinė telekomunikacijų reguliavimo institucija. Ji administruoja energiją ir tiekimą Danijoje, taip pat klimato iniciatyvas, taip pat dirba su telekomunikacijomis ir vandens bei atliekų reguliavimu.
- Danijos verslo institucija, agentūra prie Pramonės, verslo ir finansų ministerijos, yra nepriklausoma reguliavimo institucija, atsakinga už rinkos analizę ir sprendimus ir vykdanti interneto reguliavimo ir e. privatumo užduotis.
- Danijos skaitmeninės valdžios agentūra yra Finansų ministerijos agentūra, įsteigta siekiant paspartinti skaitmeninimo procesus, reikalingus Danijos gerovės visuomenei modernizuoti. Agentūra yra atsakinga už Danijos skaitmeninimą ir vyriausybės skaitmeninių užmojų įgyvendinimą viešajame sektoriuje.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai
2021 m. susitarta dėl Danijos plačiajuosčio ryšio strategijos. Strategijos tikslai: a) iki 2025 m. užtikrinti 100–30 Mbps spartos ryšį visiems namų ūkiams ir įmonėms, b) iki 2025 m. pasiekti 98 proc. namų ūkių ir įmonių 1 Gbps atsisiuntimo spartą ir c) iki 2030 m. nustatyti gigabitinės spartos poreikius ir paklausą.
Centrinė valdžia, regionai ir savivaldybės susitarė dėl 2022–2025 m. skaitmeninės strategijos. Strategija apima iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti darbuotojų trūkumo problemą, remti klimato kaitos švelninimą ir skaitmeninę įtrauktį.
2023 m. lapkričio mėn. paskelbta 2024–2027 m. skaitmeninimo strategija. Vyriausybė ketina investuoti apie 800 mln. DKK į geresnės skaitmeninės ateities Danijos piliečiams ir įmonėms kūrimą. Strategiją sudaro 25 iniciatyvos, kuriomis nustatoma ateinančių metų skaitmeninės plėtros kryptis, be kita ko, dirbtinio intelekto, žaliosios pertvarkos ir vaikų bei jaunimo skaitmeninio švietimo srityse.
Danijos energetikos agentūros paskelbtu Danijai skirtu 5G veiksmų planu siekiama sėkmingai diegti ir naudoti 5G, daugiausia dėmesio skiriant dažniams, diegimui, reguliavimui ir naudojimo atvejams.
Pagrindinės plačiajuosčio ryšio plėtros priemonės
- Plačiajuosčio ryšio kartografavimas. Danijos energetikos agentūra stebi plačiajuosčio ryšio plėtrą naudodamasi kartografavimo priemone („Tjekditnet“). Tai interaktyvus siūlomų ir techniškai įmanomų greičių, turimų technologijų ir prenumeratos paslaugų teikėjų žemėlapis adresų lygmeniu visiems Danijos adresams, įskaitant įmones, namų ūkius, viešuosius pastatus ir poilsio namus. Žemėlapis apima ir fiksuotąją prieigą, ir judriojo ryšio aprėptį. Taip pat yra apibendrintų duomenų apie aprėptį savivaldybių ar regionų lygmeniu. Svetainė siūlo įrankį, skirtą vartotojų dabartinio ryšio greičiui ir kokybei matuoti.
Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansavimo priemonės
Danija daugiausia dėmesio skiria sparčiojo tinklo infrastruktūros diegimui, grindžiamam privačiomis investicijomis, daugiausia taikant rinka grindžiamą diegimą ir technologiškai neutralų reguliavimą, kuris remiamas ribotomis viešosiomis dotacijomis komerciškai neperspektyviose kaimo vietovėse. Pagrindinis vaidmuo koordinuojant ir skatinant šį procesą bendradarbiaujant su telekomunikacijų operatoriais tenka savivaldybėms. Viešasis finansavimas skiriamas vietovėms, kuriose plačiajuosčio ryšio aprėptis yra menka. Šiomis aplinkybėmis 2024 m. nacionaliniam plačiajuosčio ryšio tinklui skirta apie 10 mln. EUR.
Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Danijoje duomenys
Naujausius duomenis apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonementus ir skverbtį, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį rasite šalių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitose. Nacionaliniai duomenys taip pat pateikiami Energetikos agentūros interneto svetainėje.
Radijo spektro priskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą pateikiama Europos 5G stebėjimo centro ataskaitoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
anglų
- 2022–2025 m. skaitmeninė strategija
- Investicijų į plačiajuostį ryšį vadovas
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje 2022 m.
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio diegimo planų 27 ES valstybėse narėse tyrimas
- Plačiajuosčio ryšio ataskaitos ir analizės
danų
- Den fællesoffentlige digitaliseringsstrategi 2022–2025 m.
- 2024–2027 m. skaitmeninimo strategijos
- Bredbåndspuljen
Kontaktinė informacija
„BCO Denmark“ (Nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras): Danijos duomenų teikimo ir infrastruktūros agentūra (Styrelsen for Dataforsyning og Infrastruktur)
Adresas: Rentemestervej 8, 2400 København, Danija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: +45 51 15 78 92
Interneto svetainė
Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerija (Klima, Energi- og Forsyningsministeriet)
Adresas: Stormgade 2-6, 1470 Kopenhaga, Danija
Kontaktai el.paštu Telefonas:
+45 33 92 28 00
Interneto svetainė
Danijos pramonės, verslo ir finansų reikalų ministerija (Erhvervsministeriet)
Adresas: Slotsholmsgade 10-12, 1216 Kopenhaga, Danija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: +45 33 92 33 50
Interneto svetainė
Danijos verslo institucija (Erhvervsstyrelsen)
Adresas: Langelinie Allé 17, 2100 Kopenhaga, Danija
Kontaktai el.paštu Telefonas:
+45 35 29 10 00
Interneto svetainė
Skaitmeninio valdymo agentūra (Digitaliseringsstyrelsen)
Adresas: Landgreven 4, 1017 Kopenhaga, Danija
Kontaktai el.paštu Telefonas:
+45 3392 5200
Interneto svetainė
Paskutinės naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriojo ryšio aprėptimi, tiek su namų ūkių ir įmonių sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties strateginių Ispanijos skaitmeninės darbotvarkės prioritetų.
Plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, Slovėnija laikosi technologinio neutralumo ir rinkos dinamikos, visų pirma infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą – iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui, kuris yra žingsnis siekiant ES junglumo tikslų.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. nacionalinė itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų junglumo strategija formuoja skaitmeninės infrastruktūros plėtrą Portugalijoje.
Lenkijos 2025 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Nyderlandų skaitmeninės infrastruktūros politikoje daugiausia dėmesio skiriama patikimos ir tvirtos skaitmeninės infrastruktūros plėtrai ir skaitmeninės atskirties panaikinimui.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę plačiajuosčio ryšio prieigą visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps spartą, taip pat remti gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia, kad miesto ir kaimo vietovėse būtų užtikrinta 100 Mbps sparta, kurią būtų galima padidinti iki gigabitinės, o visose didelėse miesto teritorijose – 5G ryšio aprėptis.
Italijos itin spartaus plačiajuosčio ryšio strategija siekiama iki 2026 m. visiems užtikrinti gigabitinį junglumą.
Airijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
Vengrijos 2022–2030 m. nacionaline skaitmeninimo strategija siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių naudotųsi gigabitiniais tinklais.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos biblijoje pabrėžiama, kad junglumas yra viena iš penkių strateginių ašių, ir pripažįstami 2025 m...
2021 m. Vokietijos federalinės vyriausybės koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Très Haut Débit“ nustatytas tikslas iki 2022 m. užtikrinti sparčiojo plačiajuosčio ryšio prieigą visiems namų ūkiams, o iki 2025 m. – šviesolaidinę prieigą visiems namų ūkiams.
Suomijos valdžios institucijos pritaria tam, kad nepakankamai aptarnaujamose vietovėse būtų diegiamas į konkurenciją orientuotas šviesolaidinis tinklas, kuriam būtų skiriamos viešosios lėšos, o vietos savivaldybės būtų konsultuojamos, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Estija įdiegė bazinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame itin didelio pralaidumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į IDPT statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo intervencinės priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos 2021–2027 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio plėtros planas atitinka Europos gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus ir iš dalies 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas nacionalinis naujos kartos prieigos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Skaitmeninė Belgija“. Nacionalinio fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – pašalinti likusias baltąsias zonas, kuriose nėra galimybės naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinių jungčių (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui visoje šalyje iki 2030 m.