Plačiajuosčio ryšio plėtros Danijoje santrauka
Danijos plačiajuosčio ryšio strategijoje nustatyti plataus užmojo aprėpties tikslai 2025 m. 2022–2025 m. ir 2024–2027 m. skaitmeninėse strategijose sprendžiama darbuotojų trūkumo problema, teikiama parama klimato kaitos švelninimui, skaitmeninei įtraukčiai, dirbtiniam intelektui, žaliajai pertvarkai ir skaitmeniniam švietimui.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos institucijos
- Klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerija (Klima, Energi- og Forsyningsministeriet)yra atsakinga už Danijos plačiajuosčio ryšio politikos plėtrą ir administravimą. Pagrindiniai jos veiksmai yra telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo sistema ir plačiajuosčio ryšio tikslų, dėl kurių bendrai susitaria vyriausybė, nustatymas.
- Danijos energetikos agentūra (Energistyrelsen) yra Klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerijos dalis ir yra pagrindinė nacionalinė telekomunikacijų reguliavimo institucija Danijoje. Agentūra yra nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos centras ir jos užduotys apima plačiajuosčio ryšio politikos įgyvendinimą, klausimus, susijusius su fizine infrastruktūra, kelio teise, radijo įranga, tinklo neutralumu ir spektro valdymu.
- Danijos verslo institucija, kuri yra prie Pramonės, verslo ir finansų reikalų ministerijos, yra nepriklausoma reguliavimo institucija, atsakinga už rinkos analizę ir sprendimus, ir vykdanti su interneto reguliavimu ir e. privatumu susijusias užduotis.
- Danijos skaitmeninės vyriausybės agentūra yra Finansų ministerijos agentūra, įsteigta siekiant paspartinti skaitmeninimo procesus, reikalingus Danijos gerovės visuomenei modernizuoti. Agentūra yra atsakinga už Danijos skaitmeninimą ir yra atsakinga už vyriausybės skaitmeninių užmojų įgyvendinimą viešajame sektoriuje.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai
Dėl Danijos plačiajuosčio ryšio strategijos susitarta 2021 m. Strategijos tikslai yra šie: a) iki 2025 m. aprėpti visus namų ūkius ir įmones 100/30 Mbps ryšiu, b) iki 2025 m. užtikrinti 98 proc. namų ūkių ir įmonių 1 Gbps atsisiuntimo spartą ir c) iki 2030 m. nustatyti gigabitinės spartos poreikius ir paklausą.
Centrinė valdžia, regionai ir savivaldybės susitarė dėl 2022–2025 m. skaitmeninės strategijos. Į strategiją įtrauktos iniciatyvos, kuriomis siekiama mažinti darbuotojų trūkumą, remti klimato kaitos švelninimą ir skaitmeninę įtrauktį.
2024–2027 m. skaitmeninimo strategija paskelbta 2023 m. lapkričio mėn. Vyriausybė ketina investuoti apie 800 mln. DKK į geresnės skaitmeninės ateities Danijos piliečiams ir įmonėms kūrimą. Strategiją sudaro 25 iniciatyvos, kuriomis nustatoma ateinančių metų skaitmeninės plėtros kryptis, be kita ko, dirbtinio intelekto, žaliosios pertvarkos ir vaikų bei jaunimo skaitmeninio švietimo srityse.
Pagrindinės plačiajuosčio ryšio plėtros priemonės
- Plačiajuosčio ryšio kartografavimas. Danijos energetikos agentūra stebi plačiajuosčio ryšio plėtrą naudodama kartografavimo priemonę („Tjekditnet“). Tai interaktyvus visų Danijos adresų, įskaitant įmones, namų ūkius, viešuosius pastatus ir atostogų būstus, siūlomų ir techniškai įmanomų spartų, turimų technologijų ir abonementų teikėjų žemėlapis. Kartografavimas apima tiek fiksuotosios prieigos, tiek judriojo ryšio aprėptį. Taip pat turimi suvestiniai duomenys apie aprėptį savivaldybių ar regionų lygmeniu. Svetainė siūlo įrankį, skirtą matuoti vartotojų dabartinio ryšio greitį ir kokybę.
Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansinės priemonės
Danija daugiausia dėmesio skiria sparčiojo tinklo infrastruktūros diegimui, grindžiamam privačiomis investicijomis, daugiausia taikant rinka grindžiamą diegimą ir technologiniu požiūriu neutralų reguliavimą, paremtą ribotomis viešosiomis dotacijomis komerciškai negyvybingose kaimo vietovėse. Pagrindinis vaidmuo tenka savivaldybėms koordinuojant ir skatinant procesą bendradarbiaujant su telekomunikacijų operatoriais. Viešasis finansavimas skiriamas vietovėms, kuriose plačiajuosčio ryšio aprėptis yra prasta. Atsižvelgiant į tai, 2022 ir 2023 m. nacionaliniam plačiajuosčio ryšio fondui skirta 13,5 mln. EUR.
Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Danijoje duomenys
Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonentus ir skverbtis, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas patikrinti rezultatų suvestinės ataskaitas ir šalių ataskaitas pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI). Nacionaliniai duomenys taip pat pateikiami Energetikos agentūros svetainėje.
Spektro skyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą galima rasti Europos 5G observatorijoje.
Nacionaliniai leidiniai ir spaudos dokumentai
Anglų
- 2022–2025 m. skaitmeninė strategija
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų tyrimas
- Sparčiojo plačiajuosčio ryšio investicijų vadovas
- Plačiajuosčio ryšio sujungiamumo ataskaitos ir analizės
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje
- Plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas
Danų
Kontaktinė informacija
Danijos BCO (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Danijos duomenų tiekimo ir infrastruktūros agentūra (Styrelsen for Dataforsyning og Infrastruktur)
Adresas: Rentemestervej 8, 2400 Kųbenhavn, Danija
Kontaktai
el. paštu + 45 51 15 78 92 Svetainė
Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerija (Klima, Energi- og Forsyningsministeriet)
Adresas: Stormgade 2–6, 1470 Kopenhaga, Danija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 45 33 92 28 00 Svetainė
Danijos pramonės, verslo ir finansų reikalų ministerija (Erhvervsministeriet)
Adresas: Slotsholmsgade 10–12, 1216 Kopenhaga, Danija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 45 33 92 33 33 50 Svetainė
Danijos verslo institucija (Erhvervsstyrelsen)
Adresas: Langelinie Allé 17, 2100 Kopenhaga, Danija
Kontaktai
el. paštu + 45 35 29 10 00 Interneto svetainė
Skaitmeninio valdymo agentūra (Digitaliseringsstyrelsen)
Adresas: Landgreven 4, 1017 Kopenhaga, Danija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 45 3392 5200 Svetainė
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriuoju ryšiu, tiek su sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu namų ūkiams ir įmonėms.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties Ispanijos skaitmeninės 2025 m. darbotvarkės strateginių prioritetų.
Slovėnija, plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, pasirenka technologinį neutralumą ir rinkos dinamiką, ypač infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamą konkurenciją.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui kaip žingsniui siekiant ES junglumo tikslų.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų sujungiamumo nacionalinė strategija sudaro sąlygas plėtoti skaitmeninę infrastruktūrą Portugalijoje.
Lenkijos 2025 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Visi Nyderlandų namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis bent 100 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklais, o didžioji dauguma iki 2023 m. turėtų pasinaudoti 1 Gbps sparta.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps, taip pat remti gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia 100 Mbps spartos, atnaujinamos iki gigabitinės, miesto ir kaimo vietovėse, taip pat 5G aprėptis visose didelėse miesto vietovėse.
Italijos strategija dėl ultraplačiajuosčio ryšio gigabitinės visuomenės link siekiama iki 2026 m. užtikrinti gigabitinį ryšį su visais.
Nacionaliniame Airijos plačiajuosčio ryšio plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio tinklus ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos Biblijoje ryšys pabrėžiamas kaip viena iš penkių strateginių krypčių ir pripažįstami...
Vokietijos federalinės vyriausybės 2021 m. koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Trčs Haut Débit“ nustatytas tikslas, kad iki 2022 m. visiems namų ūkiams būtų užtikrinta sparti plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2025 m. – šviesolaidinė prieiga.
Suomijos valdžios institucijos pritaria konkurencija grindžiamo šviesolaidinio tinklo diegimui, finansuojamam iš viešųjų lėšų nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms, ir vietos savivaldybėms teikiamoms konsultacijoms, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Estija nustatė bazinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame labai didelio pajėgumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į VHCN statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos nacionaliniu plačiajuosčio ryšio plėtros planu 2021–2027 m. atsižvelgiama į Europos gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m. ir iš dalies į 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas Nacionalinis naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir Elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Digital Belgium“. Nacionalinio fiksuoto ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – panaikinti likusias baltas vietoves, kuriose didelės spartos paslaugos neteikiamos. Mažindama išlaidas ir...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinio ryšio (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui šalies mastu iki 2030 m.