ES žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas

Europos Komisijos 2024–2029 m. politinėse gairėse šis potencialas pabrėžiamas teikiant pirmenybę paramai visai maisto vertės grandinei investuojant ir diegiant inovacijas ūkiuose, kooperatyvuose, žemės ūkio maisto produktų įmonėse ir MVĮ.

Kaip skaitmeninimas keičia žemės ūkio sektorių?

Skaitmeninės technologijos žemės ūkyje gali pagerinti ūkių veiklos rezultatus didinant tvarumą, našumą ir atsparumą, visų pirma naudojant daiktų interneto technologijas, jutiklius, duomenų analizę (pvz., grindžiamą dirbtiniu intelektu) ir sprendimų priėmimo paramos sistemas, todėl ūkininkavimo veikla tampa labiau pritaikyta ir tikslesnė.

Europos pastangos paspartinti skaitmeninių technologijų integravimą į Europos žemės ūkio sektorių yra sėkmingos. Europos Komisija rėmė keletą mokslinių tyrimų ir inovacijų (R&I) projektų (pvz., ATLAS, DEMETER),taip pat diegimo veiksmus, pavyzdžiui, bendrą Europos žemės ūkio duomenų erdvę, kurie formuoja skaitmeninimą ES žemės ūkyje. 

Žemės ūkio vertės grandinė apima gamintojus, agrochemijos tiekėjus, maisto perdirbėjus, mažmenininkus ir vartotojus. Dėl skaitmeninimo suinteresuotieji subjektai gauna naudos iš didesnio skaidrumo ir supaprastintų procesų visoje vertės grandinėje, užtikrinant geresnę komunikaciją, automatizuotą duomenų perdavimą ir tokias technologijas kaip blokų grandinė, kuri leidžia atsekti produktus. Be to, skaitmeninės technologijos gali padidinti efektyvumą ir ekonominį efektyvumą visuose vertės grandinės etapuose, sumažindamos sąnaudas (pvz., energiją) ir išmetamųjų teršalų kiekį.

Novatoriškos MVĮ ir startuoliai gali atsirasti ir klestėti, teikdami naujus sprendimus, idėjas ir perspektyvas dėl žemės ūkio maisto produktų ekosistemos ir jos iššūkių.

Nepaisant didelės naudos, skaitmeninimas taip pat gali sukurti skaitmeninę atskirtį, pavyzdžiui, tarp ūkininkų, turinčių prieigą prie pažangiausių technologijų, ir tų, kurie jų neturi. Šiems skirtumams įtakos gali turėti atokumas, valdų kaita, ūkininkų įgūdžiai ir amžius.

Kodėl žemės ūkio duomenys yra svarbūs?

Dažniau naudojant skaitmenines taikomąsias programas žemės ūkyje gaunama daugiau duomenų, kurie yra labai specifiniai ir įvairūs. Žemės ūkio duomenų rinkimas apima žemės, pasėlių, gyvulių, agronominius duomenis, klimato duomenis, mašinų duomenis, finansinius duomenis ir atitikties duomenis. Kai kuriuos duomenis ūkininkai gali laikyti asmeniniais arba neskelbtinais, pavyzdžiui, duomenis apie traktorių maršrutus arba veiksnius, lemiančius sėkmingą gamybą. Kitus duomenis žemės ūkio įmonės gali laikyti konfidencialiais. Žemės ūkio duomenys, ypač jei jie prieinami daugeliui ūkių, yra ekonomiškai svarbūs ne tik ūkininkams, bet ir visai vertės grandinei, pvz., rinkos prognozėms, produktų kūrimui ir draudimui. Ūkininkai yra susirūpinę, kad jų duomenis gali naudoti trečiosios šalys be jų sutikimo ar žinios. Labai svarbu apsaugoti komercines paslaptis.

Todėl labai svarbu užtikrinti dalijimosi duomenimis, duomenų suverenumo ir duomenų saugumo apsaugos priemones, kad būtų didinamas pasitikėjimas ir nekiltų pavojus tolesnei pažangaus ūkininkavimo plėtrai ir priimtinumui.

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas sąžiningam dalijimuisi duomenimis tarp sektorių, ES priėmė Duomenų aktą, kuris įsigalios 2025 m. Dalijimosi žemės ūkio duomenimis ES elgesio kodekse.pdf dėl dalijimosi žemės ūkio duomenimis, kurį parengė ES žemės ūkio maisto produktų grandinės asociacijų grupė, pateikiamos žemės ūkio duomenų naudojimo, visų pirma prieigos prie jų ir jų naudojimo teisių, gairės.

Europos duomenų strategijojeKomisija paskelbė apie bendrą Europos žemės ūkio duomenų erdvę (CEADS), kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas privatiems suinteresuotiesiems subjektams (pvz., ūkininkams, mašinų gamybos įmonėms, duomenų paslaugų teikėjams) ir valdžios institucijoms patikimai dalytis žemės ūkio duomenimis. Įgyvendinimas vykdomas laipsniškai, pradedant parengiamaisiais veiksmais „AgridataSpace“,o vėliau – diegimo veiksmais, kurie abu finansuojami pagalSkaitmeninės Europosprogramą.  

Apskritai žemės ūkio sektoriui svarbių duomenų naudojimas ir pakartotinis naudojimas reglamentuojamas keliomis ES politikos sritimis ir teisės aktais.

 

Kaip galime skatinti skaitmenines inovacijas Europos Sąjungos žemės ūkyje?

 

Kelios ES programos padeda skatinti novatoriškų skaitmeninių technologijų diegimą žemės ūkio maisto produktų srityje. Strateginis požiūris į programavimą yra privalumas. Pirmiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip šis užmojis skatinamas ES lygmeniu: Veiksmus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (R&I) papildo diegimo veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti novatoriškų sprendimų, pateikiančių juos atitinkamai rinkai ir galutiniams naudotojams, plėtrą. Pagrindiniai ES finansuojami veiksmai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje apima keletą programos „Europos horizontas“ projektų.pdf,programos „Europos horizontas“partnerystę.pdf  Duomenų žemės ūkis ir Europos bandymų ir eksperimentų infrastruktūra (TEF), skirta dirbtiniam intelektui žemės ūkio maisto produktų srityje.pdf, Europos skaitmeninių inovacijų centrus, taip patbendros Europos žemės ūkio duomenų erdvėsdiegimo srityje. Pagal kitas papildomas programas ir politiką teikiama parama, pvz., galutinių naudotojų, pvz., ūkininkų, gebėjimų stiprinimui pagal bendrą žemės ūkio politiką.

Skaitmeninių ir duomenų technologijų nauda ir iššūkiai žemės ūkyje

Skaitmeninių technologijų naudojimas žemės ūkyje gali būti naudingas keliais aspektais:

• Gamybos optimizavimas: Skaitmeninimas gali padėti ūkininkams priimti geresnius sprendimus, optimizuoti veiklą ir padidinti našumą, taip užtikrinant didesnį pelną ir tvaresnį žemės ūkio sektorių. Taikant tiksliojo ūkininkavimo technologijas, optimizuojant išteklių naudojimą ir mažinant atliekų kiekį, mažinamos sąnaudos ir gamybos sąnaudos, taip pat žemės ūkio veiklos aplinkosauginis pėdsakas.

• Didesnė gyvūnų gerovė. Skaitmeninės taikomosios programos gali padidinti gyvūnų gerovę, pvz., sekdamos sveikatos sąlygas (žr. 1 diagramą).

• Geresnės darbo sąlygos: Automatizavimas ir optimizavimas naudojant skaitmenines technologijas, įskaitant robotiką, sumažina fizinį ir psichinį ūkininkų darbo krūvį, todėl pagerėja darbo sąlygos.

• Didesnis skaidrumas. Konkrečios skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, blokų grandinė, gerina žemės ūkio produktų atsekamumą ir skaidrumą vertės grandinėje, todėl vartotojai gali priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus. 

• Didesnis konkurencingumas. Skaitmeninimas padeda Europos žemės ūkio sektoriui išlikti konkurencingam pasaulyje, nes visiems vertės grandinės dalyviams siūlomi novatoriški sprendimai ir kuriamos naujos verslo galimybės.

Nepaisant naudos, tebėra iššūkių:

• Nepakankamas informuotumas ir įgūdžiai: Daugelis ūkininkų gali nežinoti apie galimą skaitmeninimo naudą ir jiems gali trūkti reikiamų įgūdžių ir išteklių naujoms technologijoms naudoti. 

• Skaitmeninė atskirtis: Daugelyje kaimo vietovių vis dar trūksta patikimos ir įperkamos interneto prieigos, o tai trukdo diegti skaitmenines technologijas, kurios yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių „skaitmeninę atskirtį“ tarp ūkininkų.

• Nepakankamas ekonominis efektyvumas: Tam tikrų skaitmeninių technologijų diegimo sąnaudos gali būti didesnės už galimą naudą, ypač smulkiesiems ūkininkams. 

• Pasitikėjimo dalijimusi duomenimis poreikis. Ūkininkų susirūpinimas dėl duomenų privatumo ir nuosavybės gali trukdyti įvairiems žemės ūkio sektoriaus subjektams dalytis duomenimis.

• Sąveikumo trūkumai: Nepakankamas skirtingų sistemų sąveikumas, nes daugelis skirtingų prekių ženklų skaitmeninių taikomųjų programų ar mašinų gali būti nesuderinamos, todėl gali būti sunku dalytis duomenimis ir juos integruoti.

Siekiant užtikrinti, kad skaitmeninimas būtų įtraukus ir prieinamas visiems, politikos formuotojai, pramonės lyderiai ir technologijų teikėjai turi bendradarbiauti, kad skaidriai propaguotų skaitmeninimo naudą ir remtų ūkininkus mokymu, ištekliais ir paskatomis diegti naujas technologijas. Taip Europos žemės ūkio sektorius gali kuo labiau padidinti skaitmeninio amžiaus teikiamą naudą, padidinti tvarumą ir pelningumą ir kartu spręsti neatidėliotinus klausimus, pavyzdžiui, apsirūpinimo maistu saugumo ir klimato kaitos.