Skip to main content
Shaping Europe’s digital future
News article | Leidinys

Pasiūlymas dėl Europos pažangiųjų miestų ir bendruomenių sąveikumo sistemos (EIF4SCC)

EIF4SCC tikslas – pateikti ES vietos administracijų vadovams apibrėžtis, principus, rekomendacijas, praktinio naudojimo atvejus, parengtus iš visos Europos ir kitų šalių miestų ir bendruomenių, ir bendrą modelį, kuris palengvintų paslaugų teikimą visuomenei įvairiose srityse, miestuose, regionuose ir pasienyje.

Smart Connected City

GettyImages-626231038 © elenabs - iStock Getty Images

Pripažindama sąveikumo svarbą ir konkrečius su juo susijusius iššūkius mieste, Komisija (Informatikos GD ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD) paskyrė Deloitte ir KU Leven parengti Pasiūlymą dėl Europos pažangiųjų miestų ir bendruomenių sąveikumo sistemos. Nors Europos sąveikumo sistema e. valdžios srityje veikia nuo 2010 m., tai yra pirmas kartas, kai jame sukurtos koncepcijos ir idėjos buvo pritaikytos prie vietos aplinkybių.

EIF4SCC tikslas – pateikti ES vietos administracijos vadovams apibrėžtis, principus, rekomendacijas, praktinio naudojimo atvejus, parengtus iš visos Europos ir kitų šalių miestų ir bendruomenių, ir bendrą modelį, kuris palengvintų paslaugų teikimą visuomenei įvairiose srityse, miestuose, regionuose ir pasienyje.

Šaltinis – Europos Komisija

Sistema buvo sukurta remiantis ankstesnėmis ir vykdomomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, judėjimu „Living- in.EU“, 2017 m. Europos sąveikumo sistema (EIF), minimaliojo sąveikumo mechanizmais („MIMs Plus“) ir ES finansuojamų iniciatyvų (pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skaitmeninių sudedamųjų dalių, pažangiųjų miestų rinkų, pažangiųjų miestų iššūkių, Skaitmeninės pertvarkos partnerystės pagal miestų darbotvarkę) ir ES finansuojamų projektų (sinchroniškumo, triangulumo ir kt.) rezultatais ir jas papildančiomis.

Kodėl miestams ir bendruomenėms reikia sąveikos?

EIF4SCC siekiama sukurti bendrą visų rūšių sąveikumo sistemą ir kaip ji galėtų prisidėti prie pažangiojo miesto (bendruomenės) plėtros. Tai sudarys sąlygas piliečiams ir įmonėms teikti paslaugas ne tik viename mieste, bet ir miestuose, regionuose ir tarpvalstybiniu mastu.

Pažangiųjų miestų ir bendruomenių Europos sąveikumo sistema

EIF4SCC sudaro trys koncepcijos (sąveikumas, pažangusis miestas ar bendruomenė, EIF4SCC), penki principai (remiantis deklaracija „Living-in.EU“) ir septyni elementai (sudaryti iš penkių sąveikumo komponentų, vienas kompleksinis lygmuo – integruotas paslaugų valdymas ir pamatinis sąveikumo valdymo lygmuo).

Šaltinis – Europos Komisija

Sąveikos sudedamosios dalys

Pasiūlyme dėl EIF4SCC nustatyti penki sąveikumo aspektai, kurie yra svarbūs miesto ir bendruomenės kontekste. Jie panašūs į 2017 m. Europos sąveikumo sistemos sąveikumo lygmenis, į kuriuos įtrauktas kultūrinis sąveikumas. Ataskaitoje pateikiami ES miestų pavyzdžiai, kaip jie taikomi praktikoje.

  • Techninis sąveikumas reiškia sąsajos specifikacijų, sujungimo paslaugų, duomenų integravimo paslaugų, duomenų pateikimo ir keitimosi jais bei saugių ryšių protokolų įtraukimą. Atviros techninės specifikacijos turėtų būti pritaikytos prie konkrečių aplinkybių, kuriomis jos bus naudojamos. Pavyzdžiui, minimaliojo sąveikumo mechanizmai (MIMs Plus) ir EITP sudedamosios dalys, grindžiamos bendrai sutartais atviraisiais standartais ir atviromis techninėmis specifikacijomis, užtikrina duomenų, sistemų ir paslaugų sąveikumą tarp miestų ir tiekėjų visame pasaulyje ir gali padėti tiems, kurie dirba sąveikumo pažangiojoje miestų ekosistemoje srityje.
  • Semantinis sąveikumas reiškia, kad duomenų ir informacijos, kuriais keičiamasi, formatas ir prasmė išsaugomi ir suprantami asmenims ir organizacijoms keičiantis informacija. Semantinis sąveikumas apima semantinius ir sintaksinius aspektus. Semantinis aspektas susijęs su duomenų elementų reikšme ir jų tarpusavio ryšiu, taip pat apima duomenų modelius, kontroliuojamus žodynus ir bendrus kodų sąrašus, skirtus duomenų mainams apibūdinti. Sintaksinis aspektas – tai tikslus informacijos, kuria turi būti keičiamasi gramatikos ir formato prasme, formatas.
  • Organizacinis sąveikumas – tai būdas, kuriuo organizacijos derina savo procesus, atsakomybę ir lūkesčius, kad pasiektų bendrai sutartus tikslus. Organizacinis sąveikumas – procesų dokumentavimas, integravimas arba derinimas ir keitimasis atitinkama informacija. Aktyvus naudotojų bendruomenės dalyvavimas bendrai kuriant sprendimus yra organizacinio sąveikumo komponento dalis.
  • Teisinis sąveikumas – tai užtikrinimas, kad asmenys ir organizacijos, nesvarbu, ar tai viešosios, ar neviešosios organizacijos, veikiančios pagal skirtingas teisines ir reguliavimo sistemas, viešųjų pirkimų taisykles, politiką ir strategijas, galėtų bendradarbiauti. Politika, reglamentai ir teisės aktai turėtų sudaryti sąlygas kurti paslaugas miestuose ir bendruomenėse ir tarp jų. Turėtų būti aiškiai susitarta, kaip spręsti politikos, reglamentų ir teisės aktų skirtumų problemą, įskaitant galimybę taikyti naujas politikos kryptis, reglamentus ir teisės aktus. Pavyzdžiui, keitimuisi duomenimis didelę įtaką daro teisinis sąveikumas, nes tam reikia sukurti ir naudoti duomenų licencijas.
  • Kultūrinis sąveikumas – tai veiksmai, kurių imasi asmenys ir organizacijos, kad atsižvelgtų į savo socialinius ir kultūrinius skirtumus ir, jei taikoma, organizacinius kultūrinius skirtumus.
  • Esminis sąveikumo valdymo lygmuo yra holistinio požiūrio į sąveikumą pagrindas. Tai sprendimai dėl sąveikumo sistemų, institucinių susitarimų, organizacinių struktūrų, vaidmenų ir atsakomybės, politikos, susitarimų ir kitų aspektų, susijusių su sąveikumo užtikrinimu ir stebėsena vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Siekiant įgyvendinti šių rūšių sąveiką sudėtingoje miesto aplinkoje, į pasiūlymą įtrauktas integruoto paslaugų valdymo konceptualus modelis, kurį vietos valdžios institucijos gali pritaikyti prie konkrečių savo organizacijų struktūrų.

Integruoto paslaugų valdymo pažangiajame mieste arba bendruomenėje konceptualus modelis

Siekiant užtikrinti, kad ES vietos administracijos vadovai galėtų lengvai taikyti EIF4SCC savo miestui ar bendruomenei, buvo sukurtas integruoto paslaugų valdymo konceptualus modelis. Šiame konceptualiame modelyje pateikiama valdymo parama, kurios reikia veiklai koordinuoti.

2017 m. Europos sąveikumo sistemoje kalbama apie viešąjį paslaugų pobūdį ir teigiama, kad teikiant Europos viešąsias paslaugas viešojo administravimo institucijos dažnai turi bendradarbiauti, kad patenkintų galutinių paslaugų gavėjų poreikius ir integruotai teiktų viešąsias paslaugas. Tačiau, pripažįstant ne viešojo administravimo subjektų vaidmenį teikiant paslaugas pažangiojo miesto ar bendruomenės kontekste, sąvoka „ visuomenė “ išbraukiama. Kadangi viešojo administravimo institucijos neturi pakankamai duomenų ir informacijos pažangiųjų miestų kontekste, integruotas paslaugų valdymas turi būti vertinamas plačiau.

Integruotas paslaugų valdymas – tai valdymo kontekstas ir apima visus sąveikumo komponentus: kultūriniai, teisiniai, organizaciniai, semantiniai ir techniniai. Užtikrinti sąveikumą nustatant kultūrinį kontekstą, rengiant teisines priemones, organizuojant bendradarbiavimo procesus, keičiantis duomenimis ir informacija, teikiant SCC paslaugas, yra nuolatinė užduotis. Integruotas paslaugų valdymas užtikrina integruotą paslaugų trajektoriją ir bendrus darbo srautus.

Modelį sudaro šeši esminiai elementai:

  1. Paslaugų naudotojai – gyventojai, lankytojai, įmonės, organizacijos ir administratoriai turėtų aktyviai dalyvauti kuriant pažangiųjų miestų ir bendruomenių paslaugas. Paslaugų naudotojai savo duomenis gali teikti skaitmeniniu būdu, todėl jiems siūlomos geresnės paslaugos. Ši dinamika reiškia nuolatinį keitimąsi duomenimis, saugumo ir privatumo užtikrinimą.
  2. Integruotas SCC paslaugas – integruotas SCC paslaugas gali teikti viešasis sektorius arba jos gali būti teikiamos bendradarbiaujant viešajam ir neviešajam sektoriams. Pavyzdžiai – nuo paslaugų, kurios grindžiamos debesija ir suteikia paslaugų naudotojams patogią sąsają, kūrimo iki vietinio skaitmeninio dvynio kūrimo. Skaitmeninis dvynis – tai skaitmeninė miesto ar bendruomenės kopija, leidžianti išbandyti politinius sprendimus skaitmeninėje aplinkoje. Šios paslaugos gali būti teikiamos naudojant sudėtines dalis, kurias galima pakartotinai naudoti. Tokių sudedamųjų dalių pavyzdžiai – ISA² sprendimai ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) sudedamosios dalys, kurios suteikia pagrindinius pajėgumus ir gali būti naudojamos bet kuriame Europos projekte siekiant palengvinti skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimą tarpvalstybiniu mastu. ISA² ir EITP sudedamųjų dalių pavyzdžiai yra pagrindiniai žodynai, e. parašas ir e. sąskaitų faktūrų išrašymas.
  3. Tiek viešieji, tiek privatūs paslaugų teikėjai teikia įvairias paslaugas miesto ar bendruomenės paslaugų naudotojams. Nuo vaiko gimimo registravimo iki atliekų surinkimo ir gatvių žibintų tvarkymo. Paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų sąveika pažangiųjų miestų kontekste gali vykti bendroje SCC taryboje. Taryba suburia šiuos subjektus ir gali padėti nustatyti paslaugų poreikius, planuoti jų įgyvendinimą, vykdyti paslaugų teikimą ir vertinti rezultatus.
  4. Duomenų šaltiniai ir paslaugos – mieste yra daug duomenų šaltinių, įskaitant administracinius duomenis, mokslinius duomenis, minios ir statistinius duomenis, daiktų internetą renkamus duomenis arba duomenis, surinktus aplinkos ir miesto jutikliais, arba miesto gyventojų sugeneruotus duomenis. Duomenys gali būti klasifikuojami kaip atviri, bendri arba uždari, atsižvelgiant į nuosavybės, privatumo ir saugumo aspektus. Siekiant pagerinti paslaugų teikimą, duomenimis gali dalytis viešieji ir neviešieji subjektai pažangiajame mieste ar bendruomenėje. Paslaugos taip pat gali būti atviros, jomis gali būti dalijamasi arba jos gali būti uždarytos.  Europos Komisijos ir nacionalinių, regioninių ir vietos administracijų sukurtos atviros ir bendros paslaugos gali būti pakartotinai naudojamos tiek viešiesiems, tiek neviešiesiems subjektams (pavyzdžiui, EITP sudedamosios dalys). Jos leidžia paslaugų teikėjams siūlyti integruotas paslaugas ekonomiškai efektyviu ir standartizuotu būdu, todėl paslaugų teikėjai tampa veiksmingesni, o paslaugų naudotojai gali būti patogesni naudoti. Viešojo ir privačiojo sektorių subjektai duomenimis ir paslaugomis keičiasi per Bendrą pažangiųjų miestų arba bendruomenės duomenų platformą, dar vadinamą vietos duomenų platforma. Visų rūšių duomenys, prieinami ir sukurti mieste, gali būti siūlomi pakartotinai naudoti per Duomenų platformą konkrečiomis pakartotinio naudojimo sąlygomis. Paslaugų naudotojai taip pat atlieka svarbų vaidmenį Duomenų platformoje, nes, vykdydami veiklą su miestu ir naudodamiesi paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis, generuoja duomenis. Duomenų privatumas ir saugumas yra itin svarbūs ir juos gali palengvinti ir kontroliuoti duomenų platforma.
  5. Technologija – sudaro sąlygas rinkti duomenis, juos saugoti, jais dalytis, juos atnaujinti ir išsaugoti, taip pat sukuria galimybę kurti daugkartinio naudojimo paslaugas. Ji leidžia paslaugų teikėjams kurti paslaugas, o naudotojams – aktyviai dalyvauti kuriant šias paslaugas. SCC kontekste svarbių technologijų pavyzdžiai yra dirbtinis intelektas, didieji duomenys, blokų grandinė, debesijos kompiuterija, našioji kompiuterija, skaitmeniniai dvyniai, duomenų platformos, daiktų internetas, mobiliosios programėlės ir kt.
  6. Saugumas ir privatumas yra pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai teikiant paslaugas, todėl tiek viešojo administravimo institucijos, tiek neviešieji subjektai turi užtikrinti, kad būtų laikomasi pritaikytojo privatumo ir integruotojo saugumo požiūrio. Paslaugos neturėtų būti pažeidžiamos išpuolių atveju ir turi atitikti sutartinius ir teisinius įsipareigojimus, susijusius su duomenų apsauga ir privatumu.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija ragina regionų, miestų ir bendruomenės lygmens vietos valdžios institucijas peržiūrėti pasiūlymą dėl Europos pažangiųjų miestų ir bendruomenių sąveikumo sistemos (EIF4SCC) ir pridedamą tyrimo ataskaitą, kurioje išsamiai išdėstyta metodika, literatūros apžvalga ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesas. Pasiūlymas dėl EIF4SCC bus svarstomas „Living-in.EU“ bendruomenėje ir kituose forumuose, siekiant jį priimti kaip oficialų Komisijos dokumentą, remiantis naudotojų ir suinteresuotųjų subjektų atsiliepimais.

Daugiau informacijos rasite mūsų svetainėje „Twitter @ConnectCitiesEU“