Debesų kompiuterija

Laipsniškas debesijos duomenų ir paslaugų perkėlimas į paribį yra neatsiejama tikslo dalis. Debesijos kompiuterijai reikia saugios ir tvarios skaitmeninės infrastruktūros, taip pat saugaus duomenų saugojimo ir perdavimo. 

Pasaulinis duomenų kiekis auga labai sparčiai. Nors šiuo metu debesijos kompiuterija daugiausia vykdoma dideliuose duomenų centruose, iki 2025 m. ši tendencija pasikeis: Tikimasi, kad 80 proc. visų duomenų bus apdorojama arčiau naudotojo esančiuose išmaniuosiuose įrenginiuose, vadinamuose tinklo paribio kompiuterija (angl. edge computing). Tiek tinklo paribio, tiek debesijos kompiuterijos prieinamumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi kuo veiksmingiau. Efektyviai energiją vartojanti ir patikima tinklo paribio ir debesijos infrastruktūra bus labai svarbi tvariam tinklo paribio ir debesijos kompiuterijos technologijų naudojimui.

Šis platus debesijos ir tinklo paribio užmojis grindžiamas dviem ES skaitmeninio dešimtmečio tikslais. Iki 2030 m.:

• 75 proc. Europos įmonių savo veiklai turėtų naudoti debesijos technologijas.
• Visoje Europoje bus įdiegta 10 000 neutralaus poveikio klimatui ir labai saugių tinklo paribio mazgų. Jos užtikrins būtiną junglumą ir sudarys sąlygas greitai perduoti duomenis.

Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2023 m. debesijos paslaugomis naudojosi 45,2 proc. įmonių (+4,2 procentinio punkto, palyginti su 2021 m.), tačiau mano, kad naudojimasis šiomis paslaugomis labai skiriasi pagal dydį: Nuotolinės kompiuterijos paslaugomis naudojosi 77,6 proc. didelių įmonių, 59 proc. vidutinių įmonių ir 41,7 proc. mažųjų įmonių.

Šiems tikslams pasiekti mums reikia įvairių priemonių, kurios atspindėtų temos sudėtingumą ir strateginę svarbą. Todėl Komisija pradėjo taikyti visas turimas priemones, susijusias su Europos duomenų strategija, skaitmenine strategija, skaitmeniniu dešimtmečiu, pramonės strategija ir skaitmeninių investicijų programomis.

Pasiūlymas dėl debesijos ir DI plėtros akto

2025 m. Komisija pasiūlys Nuotolinės kompiuterijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktą, kuriuo siekiama per ateinančius 5–7 metus bent tris kartus padidinti ES duomenų centro pajėgumus ir iki 2035 m. visiškai patenkinti ES įmonių ir viešojo administravimo institucijų poreikius. Aktu bus supaprastintas duomenų centrų diegimas nustatant tinkamas vietas ir supaprastinant leidimų išdavimo procesus tvarumo ir inovacijų kriterijus atitinkantiems projektams. Kartu bus tenkinami didėjantys energijos poreikiai skatinant energijos vartojimo efektyvumą, diegiant novatoriškas vėsinimo ir energijos valdymo technologijas ir integruojant duomenų centrus į platesnę energetikos sistemą.

Siekiant sustiprinti Europos skaitmeninį suverenumą debesijos sektoriuje, šis aktas bus taikomas kartu su siūloma bendra ES masto debesijos politika, skirta viešojo administravimo institucijoms ir viešiesiems pirkimams. Šis bendras požiūris skatins Europos debesijos paslaugų teikėjų augimą ir teiks pirmenybę itin saugių debesijos pajėgumų naudojimui itin svarbiais naudojimo atvejais.

Europos duomenų strategija

ES duomenų strategijoje siūlomi veiksmai palengvins perėjimą prie tinklo paribio, kartu plėtojant sąveikias debesijos ir tinklo paribio paslaugas, kad būtų remiamas bendrų Europos duomenų erdvių kūrimas. Naudotojai ir paslaugų teikėjai, pereidami prie debesijos, turi jaustis saugūs ir turėti naudos iš aukšto lygio konkurencijos rinkoje. Veiksmai, padedantys siekti šių tikslų: 

• Investuoti į bendriems Europos interesams svarbų projektą (BEISP), kuriuo bus sujungta efektyviai energiją vartojanti ir patikima debesijos infrastruktūra ir susijusios paslaugos.
• „Simpl“ – atvirojo kodo, tvari ir saugi tarpinė programinė įranga, kuri sudarys sąlygas debesijos ir tinklo paribio federacijoms ir bus pagrindinė programinė įranga, kuria maitinamos duomenų erdvės, kurias kitu atveju finansuotų ES.
• ES planuoja parengti taisyklių rinkinį – ES debesijos taisyklių sąvadą ir duomenų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų gaires. Taisyklių sąvade bus pateikta bendra Europos sistema, susijusi su privalomomis ir neprivalomomis taisyklėmis debesijos paslaugų naudotojams ir teikėjams Europoje. Siekiant padidinti duomenų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų Europoje veiksmingumą ir kokybę, gairėse bus pateiktos rekomendacijos dėl nuoseklios nacionalinės politikos įgyvendinimo, kurias papildys išsamus esminių duomenų tvarkymo paslaugų kriterijų rinkinys, į kurį viešojo sektoriaus institucijos turės atsižvelgti konkurso metu.
• Pagal Kibernetinio saugumo aktą Europos kibernetinio saugumo agentūra ENISA rengia Europos debesijos paslaugų kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą (EUCS). Sistema įmonėms, viešojo administravimo institucijoms ir piliečiams suteiks daugiau garantijų, kad jų duomenys yra saugūs, kad ir kur jie būtų saugomi ar tvarkomi.
• Sąžininga ir konkurencinga debesijos rinka, kaip Duomenų akto dalis: Sprendžiant susaistymo su pardavėju problemą, Duomenų aktu siekiama užtikrinti greitą, nemokamą ir technologiškai sklandų perėjimą nuo vieno debesijos paslaugų teikėjo prie kito. Juo taip pat siekiama didinti sąveikumą ir numatomos tarptautinio duomenų perdavimo apsaugos priemonės.
• Duomenų apsauga debesijoje:  Komisija sudarė palankesnes sąlygas pramonei parengti du elgesio kodeksus dėl duomenų apsaugos debesijoje. Daugiau informacijos apie asmens ir ne asmens duomenų tvarkymą debesijoje galima rasti Komisijos gairėse dėl mišrių duomenų rinkinių.
• Reglamentas dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo, kuriuo kartu su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu didinamas teisinis tikrumas debesijos naudotojams, užtikrinant laisvą visų duomenų judėjimą ES. 

Europos duomenų srautų žemėlapis leis įvertinti duomenų srautų apimtį ir ekonominę vertę Europos skaitmeninei ekonomikai ir suteiks įmonėms vertingų įžvalgų. 

Skaitmeninė strategija

Debesijos ir tinklo paribio kompiuterija bus viena iš tų skaitmeninių technologijų, kurios, remdamos naujoviškus skaitmeninius sprendimus, padės siekti Europos žaliojo kurso tvarumo tikslų. Be to, Komisija siekia didinti debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos tvarumą, visų pirma taikydama priemones, kuriomis siekiama didinti duomenų centrų išteklių naudojimo efektyvumą, kad būtų pasiektas tikslas, kad „iki 2030 m. duomenų centrų poveikis klimatui būtų neutralus ir jie labai efektyviai vartotų energiją“. Dabartiniai pavyzdžiai, kaip tai pasiekti, yra šie: duomenų centrų įtraukimas į ES tvarios veiklos taksonomiją, naujos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatos, žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai arba efektyvaus energijos vartojimo duomenų centrų elgesio kodeksas.   

Skaitmeninis dešimtmetis

Be dviejų tikslų, susijusių su debesijos naudojimu įmonėse ir tinklo paribio mazgų skaičiaus didinimu, ES investuos į daugiašalius projektus. Naujos kartos debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos paslaugų BEISP yra daugiašalio projekto dėl Europos bendros duomenų infrastruktūros ir paslaugų pagal Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą dalis. Ji dirbs glaudžiai bendradarbiaudama su galimu Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumu (ESIK), skirtu sektorių bendroms Europos duomenų erdvėms. 

Investicijos į naujas ir kompleksines debesijos paribio technologijas padės kurti naujos kartos debesijos paribio infrastruktūrą, be kita ko, sudarys sąlygas kurti bendras Europos duomenų erdves. Naujos debesija grindžiamos paslaugos turės atitikti aukštus duomenų apsaugos, veiksmingumo, atsparumo ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Paslaugos ir infrastruktūra turės atitikti būsimus pramonės ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo poreikius. ES daro konkrečias investicijas šiose srityse plėtodama debesijos ir tinklo paribio kompiuteriją, taip pat atvirojo kodo kompiuteriją Europoje pagal ES finansavimo programas „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). 

Investavimas į debesį, kraštą ir daiktų internetą 

Pramonės strategija

Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljanso tikslas – formuoti naujos kartos saugias, mažo anglies dioksido kiekio ir sąveikias debesijos ir tinklo paribio paslaugas ir infrastruktūrą. Per šią pramonės bendradarbiavimo platformą viešojo ir privačiojo sektorių subjektai bendradarbiauja, be kita ko, rengdami investicijų veiksmų gaires, taip pat debesijos viešųjų pirkimų taisykles.