ES atvirojo kodo strategija

ES atvirojo kodo strategija siekiama stiprinti Europos atviras skaitmenines ekosistemas remiant atvirojo kodo technologijų kūrimą, plėtrą, diegimą ir ilgalaikį tvarumą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.

Strategija įtraukta į platesnį Komunikatą dėl Europos technologinio suverenumo, kuris yra ES skaitmeninio suverenumo dokumentų rinkinio dalis, kartu su tokiomis iniciatyvomis kaip pasiūlymas dėl Debesijos ir DI plėtros akto, pasiūlymas dėl Lustų akto 2.0 ir Strateginės skaitmeninimo ir DI energetikos srityje veiksmų gairės. Šiomis iniciatyvomis kartu siekiama sukurti nuoseklią Europos skaitmeninės infrastruktūros sistemą, stiprinant atsparumą, konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą.

Atvirasis šaltinis padeda mažinti priklausomybę nuo ne ES technologijų ir didina ypatingos svarbos skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant programinės ir aparatinės įrangos sistemas, kontrolę.

• Viešojo administravimo institucijos: didesnis pasirinkimas, didesnė skaitmeninės infrastruktūros kontrolė, geresnis sąveikumas, mažesnis susaistymas ir veiksmingesnis pakartotinis sprendimų naudojimas
• Įmonės ir MVĮ: mažesnės patekimo į rinką kliūtys, galimybė naudotis bendromis inovacijų ekosistemomis ir galimybės kurti naujus skaitmeninius produktus ir didinti jų mastą
• Piliečiai: didesnis pasirinkimas, skaidresnės, saugesnės ir patikimesnės skaitmeninės paslaugos, suderintos su ES vertybėmis
• Kūrėjai ir novatoriai: prieiga prie didelių bendradarbiavimu grindžiamų ekosistemų, sudarančių sąlygas dalytis žiniomis, eksperimentuoti ir bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu

Nepaisant Europos atvirojo kodo ekosistemos potencialo, ji vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais. Tai, be kita ko, ribotas ilgalaikis finansavimas, sunkumai išlaikant ir plečiant projektus ir kliūtys pereinant nuo inovacijų prie pramoninio diegimo.

Kiti iššūkiai – fragmentiškas Europos sprendimų matomumas, ribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir priklausomybė nuo dominuojančių ne ES technologijų tiekėjų. Daugeliu atvejų atvirojo kodo projektų sukuriama ekonominė vertė užfiksuojama už Europos ribų, o tai riboja Europos kūrėjų ir įmonių galimybes visapusiškai pasinaudoti savo įnašais.

Šiems klausimams spręsti reikia tvirtesnio koordinavimo, geresnių finansavimo mechanizmų, geresnių valdymo sistemų ir paramos tvariems atvirojo kodo verslo modeliams.

ES atvirojo kodo strategijoje laikomasi viso gyvavimo ciklo požiūrio, apimančio visą grandinę nuo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros iki ypatingos svarbos atvirojo kodo komponentų įsisavinimo rinkoje, diegimo ir ilgalaikės priežiūros bei valdymo, be kita ko, ES institucijose.

Strategijoje nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama stiprinti platesnę atvirojo kodo ekosistemą remiant įnašų mokėtojus, fondus, įmones ir naudotojus; sudaryti sąlygas perspektyviems atvirojo kodo verslo modeliams; viešuosiuose pirkimuose skatinti naudoti atviruosius šaltinius; ir stiprinti atvirojo kodo vaidmenį standartizacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

Pagrindinės įgyvendinimo sritys:

• Atvirojo kodo sprendimų skatinimas pagrindinėse ES politikos srityse, pavyzdžiui, ES skaitmeninės tapatybės ekosistemoje, įskaitant europinę skaitmeninės tapatybės dėklę (EUDI dėklę) ir europinę verslo dėklę (EBW)
• Stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, visų pirma pasitelkiant Europos skaitmeninių bendrijų skaitmeninės infrastruktūros konsorciumą, kad būtų kuriamos, pritaikomos ir plečiamos saugios viešųjų paslaugų atvirojo kodo alternatyvos
• Užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos, rengdamos viešųjų pirkimų gaires, atviriesiems šaltiniams pritaikytus konkursus, stiprindamos Atvirojo kodo programų biurą ir jo tinklus, daugkartinio naudojimo viešąjį skaitmeninį turtą ir įtraukdamos atvirumą ir suverenumą į skaitmeninių investicijų sprendimus, įtvirtintų naudotojus ir prisidedančius subjektus prie atvirojo kodo.
• Parama naujų atvirojo kodo sudedamųjų dalių kūrimui ypatingos svarbos technologijų srityse, įskaitant operacines sistemas, debesiją ir tinklo paribį, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, programinės įrangos kūrimo infrastruktūrą, puslaidininkius ir būsimą interneto architektūrą
• Ypatingos svarbos atvirojo kodo komponentų ilgalaikės priežiūros, saugumo ir tvarumo užtikrinimas, visų pirma pasitelkiant valdymą, ES vertinimo sistemą, priklausomybės analizę ir atvirojo kodo techninės priežiūros priemonę
• Įgūdžių, reikalingų darbui su atvirosiomis technologijomis, gerinimas, įskaitant paramą atvirojo kodo plėtojimui ir prisidedančių asmenų judumui įgyvendinant tokias programas kaip „Erasmus+“ programa 2027 m.

1 tikslas. Atvirasis technologijų suverenumo šaltinis

Diegimas & įsisavinimas

• „Scale the Open Internet Stack“ – atvirojo kodo sprendimų, atitinkančių ES prioritetus ir taisykles, katalogas.
• Kartu su valstybėmis narėmis ir ESIK „Digital Commons“ remti nuosavybiniams sprendimams alternatyvių atvirojo kodo priemonių – debesijos, darbo vietos priemonių, saugaus e. pašto, decentralizuotos socialinės žiniasklaidos – diegimą.
• Skatinti atvirojo kodo naudojimą EUDI dėklėje, europinėje verslo dėklėje ir amžiaus patikroje.

Statyba ir plėtra

• Teikti pirmenybę atvirojo kodo finansavimui tokiose pagrindinėse srityse kaip puslaidininkiai, operacinės sistemos, debesija, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir būsimas internetas.

2 tikslas. Gyvybinga atvirojo kodo ekosistema

• Remti startuolius pasitelkiant greitintuvus, teisinę pagalbą ir (arba) licencijų išdavimą, mokymus ir viešųjų pirkimų galimybes.
• Parengti valdymo priemonių rinkinį ir remti ES įsikūrusias strateginio turto valdymo organizacijas.
• Saugumas: Sukurkite atvirojo kodo priežiūros priemonę, kritinės priklausomybės žemėlapių sudarymą ir atvaizdavimo galimybes.
• Investuoti į mokyklų, universitetų, valstybės tarnautojų ir besimokančių asmenų įgūdžius.

3 tikslas. Viešojo administravimo atvirasis šaltinis

• Parengti viešųjų pirkimų gaires dėl atvirųjų standartų ir sąžiningo atvirojo kodo pasiūlymų vertinimo.
• Stiprinti Komisijos atvirojo kodo programų biurą (OSPO), ES viešojo sektoriaus OSPO tinklą ir Europos sąveikumo mechanizmus.
• Nustatyti bendras Komisijos saugyklų saugumo bazines vertes: stebėseną, pažeidžiamumą, atitiktį licencijoms ir priklausomybės riziką.
• Į skaitmeninių investicijų ir valdymo patikras įtraukti atvirumą ir integruotąjį suverenumą.

4 tikslas. Sugriežtinti standartai ir tarptautinė informavimo veikla

• Skatinti ES atvirojo kodo kūrėjus ir sprendimus tarptautiniu mastu naudojantis ES technologijų verslo pasiūlymu.
• Remti ES sukurtų priemonių – atvirojo interneto dėklės, DI, skaitmeninės tapatybės ir verslo dėklių – naudojimą šalyse partnerėse.
• Integruoti atvirojo kodo bendruomenes į standartizaciją, be kita ko, peržiūrint ES standartizacijos reglamentą.

Pastaraisiais metais kelios Europos iniciatyvos prisidėjo prie ES atvirojo kodo ekosistemos. Pavyzdžiai:

• Naujos kartos interneto iniciatyva (NGI): remti atviras, patikimas ir į vartotoją orientuotas interneto technologijas
• SIMPL programa: atviros, saugios ir sąveikios tarpinės programinės įrangos, skirtos Europos duomenų erdvėms, kūrimas 
• Iniciatyva „GenAI4EU“: parama atvirų ir patikimų DI sprendimų kūrimui ir diegimui
• Lustų bendroji įmonė (RISC-V ir programine įranga grindžiamas transporto priemonių paketas): parama atvirajai aparatinei ir pramoninei įrangai
• DI taikymo strategija: sukurti priemonių rinkinį DI diegimui viešajame sektoriuje remti, kuriame būtų bendra praktinių, atvirojo kodo ir daugkartinio naudojimo priemonių ir sprendimų saugykla
• ES institucijų atvirojo kodo programinės įrangos strategija: Strategijoje ES institucijos raginamos naudoti atvirojo kodo sprendimus, jais dalytis ir prie jų prisidėti, skatinant pakartotinį naudojimą, mažinant išlaidas ir skatinant administracijų bendradarbiavimą.