ES atvirojo kodo strategija

ES atvirojo kodo strategija siekiama stiprinti Europos atviras skaitmenines ekosistemas remiant atvirojo kodo technologijų kūrimą, plėtrą, diegimą ir ilgalaikį tvarumą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.

Strategija įtraukta į platesnį komunikatą dėl Europos technologinio suverenumo, kuris yra ES skaitmeninio suverenumo dokumentų rinkinio dalis, kartu su tokiomis iniciatyvomis kaip pasiūlymas dėl debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros akto, pasiūlymas dėl Lustų akto 2.0 ir Energetikos skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto strateginės veiksmų gairės. Kartu šiomis iniciatyvomis siekiama sukurti nuoseklią Europos skaitmeninės infrastruktūros sistemą, stiprinant atsparumą, konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą.

Atvirasis šaltinis padeda mažinti priklausomybę nuo ne ES technologijų ir didina ypatingos svarbos skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant programinės ir aparatinės įrangos sistemas, kontrolę.

• Viešojo administravimo institucijos: didesnis pasirinkimas, didesnė skaitmeninės infrastruktūros kontrolė, geresnis sąveikumas, mažesnis susaistymas ir veiksmingesnis pakartotinis sprendimų naudojimas
• Įmonės ir MVĮ: sumažinti patekimo į rinką kliūtis, galimybes naudotis bendromis inovacijų ekosistemomis ir galimybes kurti naujus skaitmeninius produktus ir didinti jų mastą;
• Piliečiai: didesnis pasirinkimas, skaidresnės, saugesnės ir patikimesnės skaitmeninės paslaugos, suderintos su ES vertybėmis
• Kūrėjai ir novatoriai: galimybė naudotis didelėmis bendradarbiavimu grindžiamomis ekosistemomis, sudarančiomis sąlygas dalytis žiniomis, eksperimentuoti ir bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu;

Nepaisant Europos atvirojo kodo ekosistemos potencialo, ji vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais. Tai, be kita ko, ribotas ilgalaikis finansavimas, sunkumai išlaikant ir plečiant projektus ir kliūtys pereinant nuo inovacijų prie diegimo pramonėje.

Kiti iššūkiai – fragmentiškas Europos sprendimų matomumas, ribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir priklausomybė nuo dominuojančių ne ES technologijų tiekėjų. Daugeliu atvejų atvirojo kodo projektų sukuriama ekonominė vertė yra užfiksuota už Europos ribų, o tai riboja Europos kūrėjų ir įmonių galimybes visapusiškai pasinaudoti savo įnašais.

Šiems klausimams spręsti reikia tvirtesnio koordinavimo, geresnių finansavimo mechanizmų, geresnių valdymo sistemų ir paramos tvariems atvirojo kodo verslo modeliams.

ES atvirojo kodo strategijoje laikomasi viso gyvavimo ciklo požiūrio, apimančio visą grandinę nuo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros iki įsisavinimo rinkoje, diegimo ir ypatingos svarbos atvirojo kodo komponentų ilgalaikės priežiūros ir valdymo, be kita ko, ES institucijose.

Strategijoje nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama stiprinti platesnę atvirojo kodo ekosistemą remiant įnašų mokėtojus, fondus, įmones ir naudotojus; sudaryti sąlygas perspektyviems atvirojo kodo verslo modeliams; atvirojo kodo skatinimas viešuosiuose pirkimuose; ir stiprinti atvirojo kodo vaidmenį standartizacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

Pagrindinės įgyvendinimo sritys:

• Atvirojo kodo sprendimų skatinimas pagrindinėse ES politikos srityse, pavyzdžiui, ES skaitmeninės tapatybės ekosistemoje, įskaitant europinę skaitmeninės tapatybės dėklę (EUDI dėklę) ir europinę verslo dėklę (EBW)
• Stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, visų pirma pasitelkiant Europos bendrosios skaitmeninės infrastruktūros konsorciumą, kad būtų kuriamos, pritaikomos ir plėtojamos saugios atvirojo kodo alternatyvos viešosioms paslaugoms
• Užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos įtvirtintų atvirojo kodo naudotojus ir duomenų teikėjus, rengiant viešųjų pirkimų gaires, atvirojo kodo konkursus, stiprinant atvirojo kodo programų biurą ir jo tinklus, daugkartinio naudojimo viešąjį skaitmeninį turtą ir įtvirtinant atvirumą ir suverenumą priimant sprendimus dėl skaitmeninių investicijų
• Parama naujų atvirojo kodo sudedamųjų dalių kūrimui ypatingos svarbos technologijų srityse, įskaitant operacines sistemas, debesiją ir tinklo paribį, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, programinės įrangos kūrimo infrastruktūrą, puslaidininkius ir būsimą interneto architektūrą
• Užtikrinti ypatingos svarbos atvirojo kodo komponentų ilgalaikę priežiūrą, saugumą ir tvarumą, visų pirma pasitelkiant valdymą, ES vertinimo sistemą, priklausomybės analizę ir atvirojo kodo techninės priežiūros priemonę
• Darbo su atviromis technologijomis įgūdžių gerinimas, įskaitant paramą atvirojo kodo plėtrai ir prisidedančiam judumui pagal tokias programas kaip 2027 m. programa „Erasmus+“

1 tikslas. Atvirasis technologijų suverenumo šaltinis

Diegimas ir amplitudė; įsisavinimas

• „Open Internet Stack“ – atvirojo kodo sprendimų, atitinkančių ES prioritetus ir taisykles, katalogas.
• Kartu su valstybėmis narėmis ir „Digital Commons“ ESIK rems atvirųjų šaltinių alternatyvų nuosavybiniams sprendimams diegimą – debesiją, darbo vietos priemones, saugų e. paštą, decentralizuotą socialinę žiniasklaidą.
• Skatinti atvirojo kodo naudojimą EUDI dėklėje, Europos verslo dėklėje ir amžiaus tikrinimą.

Statyba ir plėtra

• Pirmenybę teikti atvirojo kodo finansavimui tokiose pagrindinėse srityse kaip puslaidininkiai, operacinės sistemos, debesija, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir būsimas internetas.

2 tikslas. Gyvybinga atvirojo kodo ekosistema

• Remti startuolius pasitelkiant akceleratorius, teisinę ir (arba) licencijavimo pagalbą, mokymus ir viešųjų pirkimų galimybes.
• Parengti valdymo priemonių rinkinį ir remti ES įsikūrusias strateginių išteklių valdymo organizacijas.
• Saugumas: Sukurkite atvirojo kodo techninės priežiūros priemonę, kritinės priklausomybės kartografavimą ir atspindėjimo galimybes.
• Investuoti į mokyklų, universitetų, valstybės tarnautojų ir besimokančiųjų įgūdžius.

3 tikslas. Atvirieji viešojo administravimo šaltiniai

• Parengti viešųjų pirkimų gaires dėl atvirųjų standartų ir sąžiningo atvirojo kodo pasiūlymų vertinimo.
• Stiprinti Komisijos atvirojo kodo programų biurą (OSPO), ES viešojo sektoriaus OSPO tinklą ir Europos sąveikumo mechanizmus.
• Nustatyti bendrus Komisijos saugyklų saugumo bazinius lygius: stebėsena, pažeidžiamumas, licencijų reikalavimų laikymasis ir priklausomybės rizika.
• Į skaitmeninių investicijų ir valdymo patikras įtraukti atvirumo ir suverenumo aspektus.

4 tikslas. Sugriežtinti standartai ir tarptautinė informavimo veikla

• Skatinti ES atvirojo kodo kūrėjus ir sprendimus tarptautiniu mastu naudojantis ES technologijų verslo pasiūlymu.
• Remti ES sukurtų priemonių – atvirojo interneto kamino, dirbtinio intelekto, skaitmeninės tapatybės ir verslo dėklių – įsisavinimą šalyse partnerėse.
• Integruoti atvirojo kodo bendruomenes į standartizaciją, be kita ko, peržiūrint ES standartizacijos reglamentą.

Pastaraisiais metais prie ES atvirojo kodo ekosistemos prisidėjo kelios Europos iniciatyvos. Pavyzdžiai:

• Naujos kartos interneto iniciatyva (NGI): remti atviras, patikimas ir į vartotoją orientuotas interneto technologijas;
• SIMPL programa: Europos duomenų erdvėms skirtos atviros, saugios ir sąveikios tarpinės programinės įrangos kūrimas 
• Iniciatyva „GenAI4EU“: remti atvirų ir patikimų DI sprendimų kūrimą ir diegimą;
• Lustų bendroji įmonė (RISC-V ir programine įranga valdomų transporto priemonių rinkinys): remti atvirą aparatinę įrangą ir pramonines prietaikas;
• DI strategijos taikymas: sukurti priemonių rinkinį DI diegimui viešajame sektoriuje remti, kuriame būtų bendra praktinių, atvirojo kodo ir daugkartinio naudojimo priemonių ir sprendimų saugykla;
• ES institucijų atvirojo kodo programinės įrangos strategija: Strategijoje ES institucijos raginamos naudoti atvirojo kodo sprendimus, jais dalytis ir prie jų prisidėti, skatinant pakartotinį naudojimą, mažinant išlaidas ir skatinant administracijų bendradarbiavimą.