Skaitmeninių paslaugų aktas. Klausimai ir atsakymai

Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) yra naujas ES masto taisyklių rinkinys, taikomas skaitmeninėms paslaugoms, kurios veikia kaip vartotojų ir prekių, paslaugų ir turinio tarpininkai. Skaitmeninių paslaugų akto kontekste skaitmeninės paslaugos reiškia tarpininkavimo paslaugas, pavyzdžiui, prieglobos paslaugų teikėjus, elektronines prekyvietes ir socialinės žiniasklaidos tinklus. 

SPA siekiama sukurti saugesnį ir teisingesnį internetinį pasaulį. Juo bus nustatytos taisyklės, kuriomis bus vienodai apsaugoti visi ES naudotojai, tiek kiek tai susiję su neteisėtomis prekėmis, turiniu ar paslaugomis, tiek su jų pagrindinėmis teisėmis. 

Pavyzdžiui, ji užtikrina:

• paprastas būdas pranešti apie neteisėtą turinį, prekes ar paslaugas;
• didesnė asmenų, prieš kuriuos nukreiptas priekabiavimas ir patyčios internete, apsauga;
• reklamos skaidrumas;
• uždrausti tam tikrų rūšių tikslinę reklamą, pavyzdžiui, naudojant neskelbtinus duomenis arba nepilnamečių duomenis;
• lengvai naudojami, nemokami skundų teikimo mechanizmai, jei interneto platforma pašalina mūsų turinį;
• Supaprastintos sąlygos.

Sužinokite kitus būdus, kaip SPA jus apsaugo.

Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) skelbiamas svetainėje „EUR-Lex“. Jį galite skaityti bet kuria oficialiąja ES kalba.

Apsilankykite SPA „EUR-Lex“ puslapyje.

Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) nepakeičia Elektroninės komercijos direktyvos.

Tačiau, siekiant didesnio suderinimo, į Skaitmeninių paslaugų aktą įtrauktos galiojančios Elektroninės komercijos direktyvoje nustatytos atleidimo nuo atsakomybės taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad tarpininkavimo paslaugos galėtų toliau klestėti bendrojoje rinkoje.

Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) siekiama papildyti BDAR taisykles, kad būtų užtikrinta aukščiausio lygio duomenų apsauga.

Pavyzdžiui, kalbant apie asmens duomenų tvarkymą reklamos tikslais, skaitmeninių platformų paslaugų teikėjams vienu metu taikomi SPA ir BDAR.

Be BDAR nustatytų bet kokio asmens duomenų tvarkymo sąlygų, SPA draudžiama interneto platformų paslaugų teikėjams nukreipti reklamą naudojant naudotojų profiliavimą, grindžiamą BDAR 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių kategorijų duomenimis, pavyzdžiui, seksualine orientacija, etnine kilme ar religiniais įsitikinimais.

Be to, draudžiama naudoti profiliavimą tikslinei reklamai pateikti, kai paslaugų teikėjai pagrįstai žino, kad naudotojas yra nepilnametis.

Dėl nekoordinuojamų reguliavimo pastangų nacionaliniu lygmeniu reguliavimo klausimams, kuriems taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas, skirtingose valstybėse narėse taikomos įvairios skirtingos taisyklės, o tai kelia painiavą tiek įmonėms, tiek piliečiams. SPA siekiama supaprastinti šiuos teisės aktus apibrėžiant bendrą ES masto taisyklių rinkinį ir sukuriant koordinavimo ir vykdymo užtikrinimo tinklus visose valstybėse narėse.

Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) taikomas interneto tarpininkams ir platformoms (pavyzdžiui, elektroninėms prekyvietėms, socialiniams tinklams, dalijimosi turiniu platformoms, programėlių parduotuvėms ir internetinėms kelionių ir apgyvendinimo platformoms), siekiant nustatyti naują interneto platformų atskaitomybės dėl dezinformacijos, neteisėto turinio ir kitos visuomenei kylančios rizikos standartą. Ji apima visa apimančius principus ir tvirtas saviraiškos laisvės ir kitų pagrindinių teisių garantijas.

Skaitmeninių rinkų akte (SRA) nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos prieigos valdytojo interneto platformos. Juo siekiama užtikrinti, kad tokios platformos internete elgtųsi sąžiningai. Šios taisyklės padės sudaryti vienodas sąlygas inovacijoms, augimui ir konkurencingumui skatinti tiek Europos bendrojoje rinkoje, tiek visame pasaulyje.

Skaityti daugiau apie DMA

Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) taikomas visiems interneto tarpininkams ir platformoms ES, pavyzdžiui, elektroninėms prekyvietėms, socialiniams tinklams, dalijimosi turiniu platformoms, programėlių parduotuvėms ir internetinėms kelionių ir apgyvendinimo platformoms.

Mažosioms ir labai mažoms įmonėms netaikomos tam tikros taisyklės, kurios joms gali būti sudėtingesnės. Komisija atidžiai stebės naujojo reglamento poveikį MVĮ.

Labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos (labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos) turi papildomų pareigų.

Labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos yra tos, kurių vidutiniai naudotojai pasiekia arba viršija 10 proc. ES gyventojų. Tai prilygsta 45 mln. ar daugiau vartotojų. 

Peržiūrėkite visą platformų, kurias Europos Komisija pavadino labai didelėmis interneto platformomis arba paieškos sistemomis, sąrašą.

Labai didelės interneto platformos (VLOP) ir paieškos sistemos (VLOSE) turi vykdyti tam tikras pareigas, pavyzdžiui:

• atlikti rizikos vertinimus;
• nustatyti rizikos mažinimo priemones;
• teikti lengvai skaitomas ir daugiakalbes jų nuostatų ir sąlygų versijas;
• sukurti reagavimo į krizes mechanizmą;
• sukurti viešą jų paslaugoms naudojamos reklamos saugyklą.

Be to, jie turi įgyvendinti šiuos įsipareigojimus praėjus 4 mėnesiams nuo jų paskyrimo. Tai reiškia, kad 2023 m. balandžio mėn. paskirtoms labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms šie įpareigojimai jau taikomi.

Sužinokite daugiau apie jų įsipareigojimus

2020 m. gruodžio mėn. buvo pasiūlytas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA). Politinis susitarimas buvo pasiektas 2022 m. balandžio mėn. ir įsigaliojo 2022 m. lapkričio mėn.

Iki 2023 m. vasario 17 d. platformos ir paieškos sistemos buvo įpareigotos skelbti savo naudotojų numerius.

Platformos, paskirtos labai didelėmis interneto platformomis arba labai didelėmis interneto paieškos sistemomis, per 4 mėnesius nuo paskyrimo turi pradėti laikytis SPA taisyklių, įskaitant rizikos vertinimo paskelbimą.

Visos reguliuojamos įmonės SPA turės pradėti laikytis ne vėliau kaip 2024 m. vasario 17 d. Tai taip pat yra terminas, iki kurio valstybės narės turi įsteigti skaitmeninių paslaugų koordinatorius. 

Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) nustatytos tam tikros taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti mūsų pagrindines teises internete. Šios teisės apima minties laisvę, saviraiškos laisvę, informacijos laisvę ir nuomonės laisvę nemanipuliuojant. 

SPA užtikrinama: 

• sprendimų ir nurodymų pašalinti turinį skaidrumas;
• viešai skelbiamas ataskaitas apie tai, kaip naudojamas automatizuotas turinio moderavimas, ir jo klaidų lygį;
• atsako į neteisėtą turinį internete suderinimas.
• mažiau tamsių modelių internete;
• tikslinės reklamos, kurioje naudojami neskelbtini duomenys arba nepilnamečių duomenys, draudimas;
• didesnis naudotojų informacijos srauto, pavyzdžiui, informacijos apie rekomendavimo sistemų parametrus ir prieinamas sąlygas, skaidrumas.

Daugiau informacijos apie tai, ką ES daro, kad apsaugotų mūsų teises internete

Tamsūs modeliai yra būdas kurti interneto platformas, kad vartotojai būtų apgauti daryti dalykus, kuriuos jie kitaip nebūtų apsvarstę, dažnai, bet ne visada įtraukiant pinigus.

Pavyzdžiui, platformos gali apgauti naudotojus, kad jie dalytųsi daugiau informacijos, nei jie kitaip sutiktų. Arba jie gali reklamuoti pigesnį, bet neprieinamą produktą ir tada nukreipti vartotoją į panašius produktus, kurie kainuoja daugiau. Kiti pavyzdžiai: naudotojų apgaulė užsiprenumeruoti paslaugas, klaidinančių mygtukų slėpimas arba kūrimas, dėl kurio sunku atsisakyti naujienlaiškių prenumeratos ir kt.

Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) nustatytas įpareigojimas, kuris prilygsta draudimui interneto platformose naudoti vadinamuosius tamsius modelius. Pagal šią pareigą interneto platformos turės kurti savo paslaugas taip, kad nebūtų apgaudinėjama, manipuliuojama ar kitaip iš esmės iškraipoma ar mažinama naudotojų galimybė priimti laisvus ir informacija pagrįstus sprendimus.

Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) nustatytos tam tikros pareigos kovoti su dezinformacijos plitimu.

Pirma, jame reikalaujama, kad labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos atliktų įvairių savo paslaugų elementų rizikos vertinimus. Rizikos vertinimai turėtų apimti riziką, kylančią dėl jų struktūros, veikimo ar naudojimo, pavyzdžiui, koordinuotų dezinformacijos kampanijų. Atliekant vertinimą turėtų būti apsvarstyta, kaip labai didelės interneto platformos arba labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos naudojamos klaidinančiam turiniui skleisti ar didinti. Remiantis rizikos vertinimais, interneto platformos privalo įgyvendinti rizikos mažinimo priemones. 

Antra, labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos turi turėti reagavimo į krizes mechanizmą. Tai turėtų apimti priemones, kurių reikia imtis, kai jų platforma naudojama sparčiam dezinformacijos plitimui. 

Trečia, Skaitmeninių paslaugų aktu platformos skatinamos pasirašyti savanorišką Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą.  

Galiausiai SPA pripažįstamas tikslinės reklamos vaidmuo skleidžiant dezinformaciją. Skaitmeninių paslaugų akte ne tik nustatytos tikslinės reklamos ribojimo taisyklės, bet ir reikalaujama, kad labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos turėtų viešą reklamos saugyklą. Šios saugyklos padės tyrėjams tirti naują riziką, pavyzdžiui, dezinformacijos kampanijas, darančias neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, saugumui, pilietiniam diskursui, politiniam dalyvavimui ar lygybei. 

Daugiau informacijos apie tai, kaip Komisija kovoja su dezinformacija

SPA reikalaujama, kad platformos turėtų lengvai naudojamus neteisėto turinio žymėjimo mechanizmus. Platformos turėtų laiku tvarkyti pranešimus apie neteisėtą turinį, teikdamos informaciją tiek naudotojui, kuris pažymi neteisėtą turinį, tiek naudotojui, kuris paskelbė turinį, apie savo sprendimą ir visus tolesnius veiksmus.

Ne. Naujosiomis taisyklėmis nustatoma ES masto sistema, skirta neteisėtam turiniui aptikti, pažymėti ir pašalinti, taip pat nauji rizikos vertinimo įpareigojimai labai didelėms interneto platformoms ir paieškos sistemoms, siekiant nustatyti, kaip neteisėtas turinys plinta naudojantis jų paslaugomis.

Tai, kas yra neteisėtas turinys, apibrėžiama kituose ES arba nacionalinio lygmens teisės aktuose, pavyzdžiui, teroristinis turinys, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga arba neteisėta neapykantą kurstanti kalba, apibrėžiama ES lygmeniu. Kai turinys yra neteisėtas tik tam tikroje valstybėje narėje, paprastai jis turėtų būti pašalintas tik toje teritorijoje, kurioje jis yra neteisėtas.

Skaitmeninių paslaugų aktu platformos įpareigojamos turėti naudotojams skirtą kontaktinį centrą, pvz., e. pašto adresus, tiesiogines žinutes arba pokalbių robotus. Interneto platformos taip pat turės užtikrinti, kad kontaktai būtų greiti ir tiesioginiai ir negalėtų būti grindžiami vien automatizuotomis priemonėmis, todėl naudotojams bus lengviau pasiekti platformas, jei jie nori pateikti skundą. Antra, interneto platformos turi užtikrinti, kad skundus nagrinėtų kvalifikuoti darbuotojai ir kad klausimas būtų nagrinėjamas laiku ir nediskriminuojant. Interneto platformos taip pat turi pateikti aiškias ir konkrečias savo sprendimų dėl moderavimo priežastis. Trečia, jei naudotojas nusprendžia peržiūrėti sprendimą, tai turi būti daroma nemokamai naudojantis platformos vidaus skundų nagrinėjimo sistema.

Šiuo metu vienintelis būdas išspręsti vartotojo ir platformos ginčą yra teismas. Nuo 2024 m. vasario 17 d., pradėjus visapusiškai taikyti SPA, naudotojai turės teisę į neteisminį ginčų sprendimą. Šios išlaidos turėtų būti prieinamos ir jas turėtų padengti jų naudojama platforma. 

Jei interneto platformos nusprendžia pašalinti tam tikrą turinį, jos dabar turi pateikti bet kuriam susijusiam naudotojui informaciją, vadinamą motyvų pareiškimu, kuriame išsamiai nurodoma, kodėl tas turinys buvo pašalintas arba apribotas.

Labai didelės interneto platformos taip pat turi siųsti šiuos motyvų pareiškimus be jokių asmens duomenų į kolektyvinę duomenų bazę, vadinamą Skaitmeninių paslaugų akto skaidrumo duomenų baze. Skaitmeninių paslaugų akto skaidrumo duomenų bazė suteikia tyrėjams galimybę susipažinti su precedento neturinčiu kiekiu sprendimų dėl turinio moderavimo ir ištirti sisteminės rizikos, kuriai taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas, raidą. 

Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) reklama tampa skaidresnė, užtikrinant, kad ji būtų aiškiai paženklinta ir kad būtų prieinama informacija apie tai, kas skelbia skelbimą ir kodėl jį matote.

Juo taip pat nustatomas visiškas reklamos, kuri yra nukreipta naudojant saugomus duomenis, pvz., seksualinės orientacijos, etninės kilmės ar religijos duomenis, ir tikslinės reklamos, skirtos nepilnamečiams, draudimas.

Nors ES jau yra nustačiusi tam tikras vaikų apsaugos internete taisykles, pavyzdžiui, nustatytas Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje , Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) nustatytos konkrečios prievolės platformoms. 

Be kitų pareigų, SPA reikalaujama, kad tarpininkavimo paslaugos, kurioms visų pirma vadovauja arba kuriomis naudojasi nepilnamečiai, dėtų pastangas užtikrinti, kad jų sąlygos būtų lengvai suprantamos nepilnamečiams.

Be to, nepilnamečių naudojamos interneto platformos turėtų:

• sukuria savo sąsają su aukščiausio lygio nepilnamečių privatumu, saugumu ir sauga arba dalyvauja rengiant nepilnamečių apsaugos elgesio kodeksus;
• apsvarstyti geriausią praktiką ir turimas gaires, pavyzdžiui, naują Europos strategiją dėl vaikams geresnio interneto (VGI+);
• neteikti reklamos nepilnamečiams remiantis profiliavimu.

Labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos turi dėti papildomas pastangas nepilnamečiams apsaugoti.

Tai apima užtikrinimą, kad jų rizikos vertinimas apimtų pagrindines teises, kurios apima vaiko teises. Jie turėtų įvertinti, kaip vaikams ir paaugliams lengva suprasti, kaip veikia jų paslauga, ir galimą turinio, kuris galėtų pakenkti jų fizinei ar psichinei gerovei arba moraliniam vystymuisi, poveikį.

Taisyklių priežiūrą bendrai vykdys Komisija, visų pirma atsakinga už labai dideles interneto platformas ir labai dideles interneto paieškos sistemas, ir valstybės narės, atsakingos už kitas platformas ir paieškos sistemas pagal tai, kur jos yra įsteigtos.

Komisija turės tuos pačius priežiūros įgaliojimus kaip ir pagal dabartines antimonopolines taisykles, įskaitant tyrimo įgaliojimus ir galimybę skirti baudas, siekiančias iki 6 proc. visų pajamų.

Už sprendimų nesilaikymą gali būti skiriamos baudos, kurios nustatomos pagal pažeidimo pobūdį, sunkumą, pasikartojimą ir trukmę. Baudos dydis turi būti proporcingas ir jokiu būdu negali viršyti 6 proc. teikėjo bendros metinės apyvartos.

Valstybės narės iki 2024 m. vasario 17 d. turės paskirti kompetentingas institucijas (toliau – skaitmeninių paslaugų koordinatoriai), kurios prižiūrėtų, kaip jų jurisdikcijoje įsisteigusios paslaugos atitinka reikalavimus, ir dalyvautų ES bendradarbiavimo mechanizme.

Skaitmeninių paslaugų koordinatorius (SPP) yra institucija, atsakinga už SPA taikymą ir vykdymo užtikrinimą kiekvienoje valstybėje narėje. Valstybių narių buvo paprašyta iki 2023 m. vasario 17 d. paskirti savo skaitmeninių paslaugų koordinatorių.

Skaitmeninių paslaugų centrai kartu su Komisija padės stebėti Skaitmeninių paslaugų akto vykdymo užtikrinimą. Jie turės įgaliojimus prašyti prieigos prie labai didelių interneto platformų ir (arba) labai didelių interneto paieškos sistemų duomenų, nurodyti atlikti patikrinimus ir pažeidimo atveju skirti baudas. Jie taip pat bus atsakingi už patikimų pranešėjų ir neteisminio ginčų sprendimo įstaigų sertifikavimą.

Raskite skaitmeninių paslaugų koordinatorių savo šalyje

Patikimi pranešėjai turi specialių ekspertinių žinių ir kompetencijos neteisėto turinio aptikimo, nustatymo ir pranešimo apie jį tikslais ir yra nepriklausomi nuo interneto platformų. Interneto platformos turi užtikrinti, kad patikimų pranešėjų pateiktiems pranešimams būtų teikiama pirmenybė ir kad jie būtų tvarkomi laiku. 

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą patikimas pranešėjas yra valstybės narės, kurioje gyvena prašymą dėl patikimo pranešėjo pateikęs asmuo, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus suteiktas statusas.

Kad laimėtų konkursą, pareiškėjas turi: 

• turi specialių ekspertinių žinių ir kompetencijos neteisėto turinio aptikimo, nustatymo ir pranešimo apie jį tikslais;
• būti nepriklausomi nuo jokių interneto platformų paslaugų teikėjų;
• vykdyti savo veiklą, kad pranešimai apie neteisėtą turinį būtų teikiami stropiai, tiksliai ir objektyviai.

Patikimo pranešėjo statusą suteiks valstybės narės, kurioje pareiškėjas yra įsisteigęs, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, jei paraišką teikiantis subjektas atitinka visas reglamente nustatytas sąlygas.

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai pradės veikti ne vėliau kaip 2024 m. vasario 17 d. Rekomenduojame iki šios datos stebėti pokyčius jūsų įsisteigimo valstybėje narėje, kad rastumėte informacijos apie išsamią procedūrą, kuri bus reglamentuojama nacionaliniu lygmeniu.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad tik ES įsisteigę subjektai gali prašyti suteikti patikimo pranešėjo statusą pagal SPA.

SPA nustatyti aukšti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo standartai. Jame nustatyti aiškūs nepriklausomumo reikalavimai skiriant skaitmeninių paslaugų koordinatorius valstybėse narėse. Valstybės narės turės užtikrinti, kad jų skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų pakankamai finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių savo užduotims vykdyti. 

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turėtų išlikti visiškai nepriklausomi priimdami sprendimus ir neprašyti nurodymų iš savo vyriausybių ar kitų įstaigų, visų pirma interneto platformų.

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą labai didelės interneto platformos arba labai didelės interneto paieškos sistemos turi atlikti su jų paslaugomis susijusios rizikos vertinimą. Tai apima dezinformaciją ar manipuliavimą rinkimais, kibernetinį smurtą prieš moteris arba žalą nepilnamečiams internete. Tada jos turi imtis atitinkamų rizikos mažinimo priemonių. 

Gali būti atvejų, kai kyla abejonių dėl labai didelės interneto platformos ar paieškos sistemos gebėjimo mažinti visuomenei kylančią riziką ir riziką, kad bus nesilaikoma SPA. Tokiais atvejais Komisija gali naudotis savo tyrimo įgaliojimais.

Komisijos tyrimo įgaliojimai apima galimybę siųsti prašymus pateikti informaciją, įgaliojimą rengti pokalbius ar patikrinimus, taip pat su vykdymo užtikrinimu susijusius įgaliojimus, pavyzdžiui, nustatyti papildomas priemones, baudas ar periodines baudas.

Šiais įgaliojimais galima naudotis tik pagrįstais atvejais siekiant užtikrinti Skaitmeninių paslaugų akto laikymąsi ir tik tiek, kiek tai būtina ir proporcinga. Visus Komisijos sprendimus galima apskųsti teismine tvarka ES Teisingumo Teisme.

Krizės atveju nacionalinis skaitmeninių paslaugų koordinatorius arba Komisija gali priimti laikinąsias priemones. Tačiau tokios priemonės turėtų būti laikomos kraštutine priemone. Komisija vertina saviraiškos ir informacijos laisvę kaip pagrindinius mūsų demokratijos ramsčius. Todėl bet kokios priemonės negali viršyti to, kas būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai, ir turėtų būti ribotos trukmės ir nebetaikomos, kai surenkami visi įrodymai.

Be to, Skaitmeninių paslaugų akto 8 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad interneto platformų paslaugų teikėjams draudžiama nustatyti bendras stebėsenos pareigas.