ES energetikos sistemos skaitmeninimas

Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 proc. ir pasiekti 45 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį 2030 m. galima tik tuo atveju, jei energetikos sistema bus tam pasirengusi. Kad pasiektų šiuos tikslus, Europa turi sukurti daug pažangesnę ir sąveikesnę energetikos sistemą nei dabar.

Numatoma, kad iki 2030 m. elektros energijos suvartojimas padidės maždaug 60 proc., todėl į elektros energijos tinklus reikės integruoti didelę kintamosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Vėjo ir saulės energijos gamybos pajėgumai turi padidėti nuo 400 GW 2022 m. iki bent 1 000 GW iki 2030 m., įskaitant didelį jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimą iki 317 GW, kad ją būtų galima prijungti prie kranto.

Todėl tinklai turi prisitaikyti prie labiau decentralizuotos, skaitmenizuotos ir lankstesnės elektros energijos sistemos, kurioje milijonai stoginių saulės baterijų plokščių ir vietos energetikos bendruomenės dalijasi ištekliais.

Investicijos į skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, daiktų interneto įrenginius ir pažangiuosius skaitiklius, 5G ir 6G junglumą, visos Europos energetikos duomenų erdvę, kurioje naudojami debesijos kompiuterijos serveriai, ir elektros energijos sistemos skaitmeninius dvynius yra labai svarbios siekiant paspartinti skaitmeninę ir tvarią energetikos pertvarką, kartu teikiant naudos mūsų kasdieniam gyvenimui.

1 paveikslas. Būsima ES integruota energetikos sistema: energijos srautai tarp vartotojų ir gamintojų, švaistomų išteklių ir pinigų mažinimas © Europos Sąjunga; Šaltinis: ES energetikos sistemos integravimo strategija (europa.eu).

Energetikos sektoriuje, kaip ir daugelyje kitų pramonės šakų, jau vyksta skaitmeninimas. Elektra varomose transporto priemonėse, saulės baterijų plokštėse, šilumos siurbliuose ir daugelyje kitų įrenginių įdiegtos išmaniosios technologijos, kurios generuoja duomenis ir įgalina nuotolinį valdymą. Numatoma, kad aktyvių daiktų interneto įrenginių skaičius pasaulyje sparčiai augs ir 2030 m. viršys 25,4 mlrd., o 51 proc. visų ES namų ūkių ir MVĮ turi pažangiuosius elektros skaitiklius. ES skaitmenine ir energetikos politika koordinuotai vadovaujamasi skaitmeninant Europos energetikos sistemą, nes tokie klausimai kaip duomenų sąveikumas, tiekimo saugumas, kibernetinis saugumas, privatumas ir vartotojų apsauga negali būti palikti spręsti vien tik rinkai, todėl labai svarbu juos tinkamai įgyvendinti.

2024 m. Europos tvarios energetikos savaitės „EUSEW 2024 Highlights“metu Europos Komisija (europa.eu) per sesiją „Dirbtinis intelektas energetikos sektoriuje“„EUSEW Interactive“ Europos Komisija pristatė novatorišką Europos energetikos sistemos skaitmeninę stuburą. Šis stuburas, maitinamas išmaniojo intelekto šerdies, naudojančios generatyvinį dirbtinį intelektą, siekia integruoti visą decentralizuotą ir virtualizuotą turtą per daiktų internetą, sukuriant daugialypę rinką, jungiančią gamintojus ir vartotojus. Pasinaudodama generatyvinio DI pajėgumais, tokiais kaip scenarijų generavimas, laiko eilučių prognozavimas ir sprendimų priėmimo modeliai tinklo optimizavimui, sistema siekia pagerinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Pagrindiniai tikslai apima didesnį lankstumą, optimizuotą saugojimo naudojimą, didesnį tiekimo saugumą, mažesnį anglies pėdsaką ir pramonės bei vartotojų įgalėjimą. Šia iniciatyva siekiama sumažinti energijos kainas, sustiprinti ES strateginį savarankiškumą ir sustiprinti jos lyderystę bei konkurencingumą.

Energetikos sistemos skaitmeninimas. ES veiksmų planas

Siekdama paremti šią pertvarką, Komisija imasi įvairių veiksmų, įgyvendindama teisėkūros iniciatyvas, investuodama ir koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis.

Vidutinės trukmės laikotarpiu skaitmeninimas palengvins sklandžią įvairių subjektų sąveiką, todėl vartotojai galės naudotis vidaus energijos šaltiniais, pavyzdžiui, saulės baterijų plokštėmis ir bendruomenei priklausančiomis vėjo jėgainėmis.

Pavyzdžiui, vartotojai galėtų dalyvauti energetikos bendrijose ir kolektyvinio pasigamintos energijos vartojimo sistemose, pasinaudodami savo saulės baterijų plokščių gamybos pranašumais, ir gauti naudos iš pigesnės elektros energijos nei perkant iš tinklo. Be to, dvikryptis elektra varomų transporto priemonių įkrovimas galėtų suteikti papildomų energijos išteklių piko valandomis.

2 paveikslas. Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (CONNECT GD) remia energetikos sistemos skaitmeninimo veiksmus. © Europos Komisija

Ilgainiui skaitmeninimas bus būtinas siekiant integruoti decentralizuotus atsinaujinančiuosius energijos išteklius į elektros tinklą, mažinant priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir jo kainų svyravimą. Šiai integracijai reikia skirti daugiau dėmesio tinklo valdymui ir užtikrinti didesnį tinklo lankstumą vietos lygmeniu, o tai galima pasiekti aktyvuojant vartotojus ir geriau valdant gaminančių vartotojų energijos išteklius.

Sklandi prieiga prie išsamių duomenų apie elektros tinklo būklę ir gaminančių vartotojų turtą bus labai svarbi teikiant energetikos paslaugas, tačiau tai galima pasiekti tik naudojant plačiai paplitusias skaitmenines priemones ir bendrą duomenų infrastruktūrą.

Vienas iš pagrindinių veiksmų plano rezultatų – sukurti bendrą Europos orientacinę sistemą (CERF), skirtą energiją taupančioms prietaikoms. 2023 m. buvo itin svarbūs šio veiksmo įgyvendinimo metai: 2023 m. kovo mėn. sėkmingai pristatytas pirmosios kartos CERF projektas, skirtas energijos taupymo paraiškoms pagal programą „Horizontas 2020“, remiamą projektą „InterConnect“.

Taip pat pradėta rengtis antrosios kartos CERF projekto, skirto energijos taupymo prietaikoms, diegimui pagal Skaitmeninės Europos programą. Daugiau informacijos apie šį darbą.