Atvirieji duomenys

ES viešasis sektorius yra vienas iš intensyviausių duomenų, susijusių su duomenų, kuriuos jis generuoja, renka ir už kuriuos moka, kiekiu. Pavyzdžiui, orų duomenys, geografinė informacija, statistika,valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų projektų duomenys ir suskaitmenintos bibliotekų knygos. Atvirieji viešieji duomenys – tai viešojo sektoriaus informacija, kuri yra prieinama ir gali būti pakartotinai naudojama, pageidautina be apribojimų.

Leidimas pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus duomenis kitais, įskaitant komercinius, tikslais gali:

• skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas kuriant naujus produktus ir paslaugas;
• padėti spręsti visuomenės uždavinius taikant novatoriškus sprendimus, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir transporto srityse;
• stiprinti įrodymais grindžiamą politikos formavimą ir didinti viešojo administravimo institucijų veiksmingumą;
• tapti gyvybiškai svarbiu naujų technologijų, pvz., dirbtinio intelekto (DI), kuriam reikia tvarkyti didelius aukštos kokybės duomenų kiekius, kūrimo turtu;
• skatinti piliečių dalyvavimą politiniame ir socialiniame gyvenime ir didinti vyriausybės skaidrumą.

Dabartinė Direktyva dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo,dar vadinama Atvirųjų duomenų direktyva, įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d., kuria pakeista 2003 m. VSI direktyva. Jis grindžiamas dviem pagrindinėmis vidaus rinkos kryptimis: skaidrumas ir sąžininga konkurencija.

ES šalys turėjo perkelti Atvirųjų duomenų direktyvą į nacionalinę teisę iki 2021 m. liepos 16 d. Nacionalinės perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės, apie kurias pranešė valstybės narės, pateikiamos čia.

Pagal šias taisykles:

• Viešojo sektoriaus duomenys, kurie yra prieinami pagal nacionalinius informacijos laisvės teisės aktus, iš esmės yra prieinami pakartotiniam naudojimui. Viešojo sektoriaus institucijos neturėtų apmokestinti daugiau nei ribinių sąnaudų už pakartotinį savo duomenų naudojimą, išskyrus labai retais atvejais. Tai leidžia daugiau MVĮ ir startuolių patekti į naujas rinkas kuriant duomenimis pagrįstus produktus ir paslaugas.
• Ypatingas dėmesys skiriamas didelės vertės duomenų rinkiniams, kurių pakartotinis naudojimas yra labai naudingas visuomenei ir ekonomikai. Šie duomenų rinkiniai turi būti prieinami nemokamai, kompiuterio skaitomais formatais, per API ir masinį atsisiuntimą. Atsižvelgdama į direktyvos priede nustatytastemines taikymo sritis ir padedama išES šalių atstovų sudaryto komiteto, Komisija patvirtino konkrečių didelės vertės duomenų rinkinių sąrašą.
• Daugiau realaus laiko duomenų, kuriuos galima gauti per API, gali leisti įmonėms, ypač startuoliams, kurti novatoriškus produktus ir paslaugas, pvz., judumo programėles.
• Viešosios įmonės transporto ir komunalinių paslaugų sektoriuose generuoja vertingus duomenis teikdamos visuotinės svarbos paslaugas. Pateikdami tokius duomenis, jie privalo laikytis skaidrumo, nediskriminavimo ir išimtinumo principų ir naudoti tinkamus duomenų formatus ir sklaidos metodus. Jos vis dar gali nustatyti pagrįstus mokesčius, kad susigrąžintų duomenų rengimo ir pateikimo pakartotiniam naudojimui išlaidas.
• Kai kurios viešosios įstaigos su privačiomis įmonėmis sudaro sudėtingus duomenų susitarimus, dėl kurių keli privatūs partneriai gali „užblokuoti“ viešojo sektoriaus informaciją. Direktyvoje numatytos apsaugos priemonės, kuriomis didinamas skaidrumas ir ribojami tokie susitarimai.
• Direktyvataip pat taikoma viešosiomis lėšomis finansuojamiems mokslinių tyrimų duomenims: ES šalys turi parengti atviros prieigos prie tokių duomenų politiką, užtikrindamos suderintas pakartotinio jų naudojimo taisykles, kai jie tampa prieinami per saugyklas.

Komisija rodo pavyzdį – tvirtą savo duomenų pakartotinio naudojimoteisinę sistemą, kurią papildo ES finansuojamas oficialus Europos duomenų portalas. Portale galima rasti ES valstybių narių ir ES institucijų bei agentūrų duomenųrinkinius, taip pat mokymo medžiagą apie pakartotinį atvirųjų duomenų naudojimą ir mokslinių tyrimų tyrimų bei sėkmės istorijų duomenų bazę.

Pagrindiniai faktai

2003 m. Europos Komisija sukūrė viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimoteisinę sistemą, kuri vėliau buvo peržiūrėtaDirektyva 2013/37/ES. Tyrime, kuriuo grindžiamas 2003 m. direktyvos peržiūros poveikio vertinimas, numatoma,kad bendra tiesioginė VSI ekonominė vertė padidės nuo 52 mlrd. EUR 2018 m. (ES 27 ir JK) iki 194 mlrd. EUR 2030 m.

2013 m. direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama pakartotinio informacijos naudojimo ekonominiams aspektams, o klausimas, kokia informacija turėtų būti skelbiama viešai, daugiausia sprendžiamas valstybių narių lygmeniu informacijos laisvės teisės aktuose.

Komisija atliko VSI direktyvos peržiūrą, remdamasi viešomis konsultacijomis, išsamiu VSI direktyvos vertinimu ir poveikio vertinimu. Dabartinė Direktyva dėl atvirųjų duomenų ir pakartotinio VSI naudojimo, priimta ir paskelbta 2019 m. birželio 20 d., yra šio proceso rezultatas.

Pagrindiniais pakeitimais, palyginti su VSI direktyva, daugiausia dėmesio skirta:

• mažinti patekimo į rinką kliūtis, visų pirma MVĮ, apribojant išimtis, pagal kurias viešosios įstaigos už pakartotinį savo duomenų naudojimą gali imti daugiau nei ribinių sklaidos išlaidų;
• duomenų prieinamumodidinimas į direktyvos taikymo sritį įtraukiant naujų rūšių viešuosius ir viešosiomis lėšomis finansuojamus duomenis. Tai apima viešųjų įmonių turimus komunalinių paslaugų ir transporto sektorių duomenis, taip pat viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinių tyrimų duomenis;
• kuo labiau sumažinti pernelyg didelio pradininko pranašumo, kuris būtų palankus didelėms įmonėms ir apriboti galimus pakartotinius duomenų naudotojus, riziką, reikalaujant skaidraus viešojo ir privačiojo sektorių susitarimų dėl duomenų tvarkymo proceso;
• verslo galimybių didinimas skatinant dinamišką duomenų sklaidą per API.