Skaitmeninis mokymasis ir IRT švietimo srityje

Skaitmeninio mokymosi veiksmų planas

2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas yra Europos Sąjungos (ES) politikos iniciatyva, kuria siekiama remti tvarų ir veiksmingą ES valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų pritaikymą prie skaitmeninio amžiaus.  

Kad būtų pasiekti veiksmų plano tikslai, jame nustatyta 13 veiksmų dviejose prioritetinėse srityse: 

1. skatinti kurti našią skaitmeninio švietimo ekosistemą;
2. Skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų skaitmeninei transformacijai, gerinimas.

Pagal 1 prioriteto 6 veiksmą ekspertų grupei pavesta parengti dirbtinio intelekto ir duomenų naudojimo švietimo ir mokymo srityje etikos gaires, grindžiamas Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairėmis, kurias 2019 m. pristatė Aukšto lygio ekspertų grupė dirbtinio intelekto klausimais.

Pagal 2 prioriteto 7 veiksmą ekspertų grupei pavesta parengti bendras gaires mokytojams ir pedagogams, siekiant skatinti skaitmeninį raštingumą ir kovoti su dezinformacija pasitelkiant švietimą ir mokymą.

Tikimasi, kad gairės bus parengtos 2022 m. rugsėjo mėn.

2017 m. Europos Komisija taip pat priėmė komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“. Šiuo komunikatu Komisija prisidėjo prie Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikime švietimo ir kultūros klausimais vykusio vadovų susitikimo. Kai kurie veiksmai turi būti priimti iki 2025 m.

Skaitmeniniam mokymuisi skirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas

Europos Komisija finansuoja daug skaitmeniniam mokymuisi skirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos pagal kelias programas, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, taip pat ankstesnes programas „Horizontas 2020“, Septintąją bendrąją programą (7BP) ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP).

Pagal programas „Europos horizontas“ ir „Skaitmeninė Europa“ planuojami šie kvietimai teikti pasiūlymus:

• „eXtended Reality Learning — Engage and Interact“ (TOPIC ID: HORIZON-CL4-2022-HUMAN-01-19), atidarymo data: 2021 m. gruodžio 21 d.;

• Kvietimai teikti pasiūlymus pagal Skaitmeninės Europos programos 2021–2022 m. darbo programą apima parengiamuosius veiksmus, susijusius su įgūdžių duomenų erdve, veikiančia nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. vasario 22 d.

Programa „Horizontas 2020“ apėmė šias sritis:

• Mokyklomsskirta mentorystės programa: inovacijų integravimas skleidžiant pažangią IRT grindžiamą mokymo praktiką įvairiose mokyklose (DT-TRANSFORMATIONS-21-2020);įgalinantis, įtraukus naujos kartos internetas (ICT-2019-30);
• Tarptautinės partnerystės kūrimas mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse (ICT-39-2016-2017);
• mokymosi ir įgūdžių technologijos (ICT-22-2016);
• technologijos geresniam žmonių mokymuisi ir mokymui (IRT 20 – 2015 m.);
• pažangios skaitmeninės žaidimų ir (arba) žaidybinių žaidimų technologijos (IRT 21-2014 m.).

Atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą, Komisija bendrai finansuoja bandomąjį projektą ir parengiamuosius veiksmus. Vykdomi šie veiksmai:

• parengiamieji veiksmai — Galimybių naudotis švietimo priemonėmis vietovėse ir bendruomenėse, turinčiose menką junglumą arba prieigą prie technologijų, didinimas (PPPA-2021-RemoteDigEdu);
• Bandomasis projektas „Girls 4 STEM in Europe“ („Girls4STEM-2019“) ir atrinktas projektas „GEM — Empower Girls to Embrace their Digital and Entrepreneurial Potential“.

Mokyklų skaitmeninimas

Komisija atliko antrą mokyklų apklausą: IRT švietimo srityje 2019 m. Apklausa buvo siekiama dviejų tikslų:

1. nustatyti pažangos IRT srityje mokyklose lyginamuosius standartus;
2. nustatyti gerai įrengtos ir sujungtos klasės modelį.

Tyrimas atliktas 31 šalyje (27 ES valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Islandijoje ir Turkijoje). Joje pateikiama išsami ir patikima IRT naudojimo mokyklinio ugdymo srityje visoje Europoje, taip pat infrastruktūros teikimo, naudojimo, pasitikėjimo ir požiūrio lyginamoji analizė.

Europos Komisija taip pat paskelbė palydovinio plačiajuosčio ryšio paslaugų mokyklose tyrimą . Tyrimas parodė, kad 2015 m. maždaug 18 proc. ES pradinių ir vidurinių mokyklų nebuvo prisijungusios prie plačiajuosčio ryšio. Tyrime padaryta išvada, kad palydovinis plačiajuostis ryšys galėtų būti veiksminga galimybė prastai prijungtoms mokykloms. Ji taip pat pasiūlė, kad čekių sistema galėtų būti naudojama kaip priemonė atotrūkiui tarp mokyklų plačiajuosčio ryšio srityje mažinti.