Skaitmeninis mokymasis ir IRT švietimo srityje

Skaitmeninio mokymosi veiksmų planas

Skaitmeninio švietimo veiksmų planas (2021–2027 m.) yra Europos Sąjungos (ES) politikos iniciatyva, kuria remiamas tvarus ir veiksmingas ES valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus.  

Kad būtų pasiekti jo tikslai, veiksmų plane nustatyta 13 veiksmų dviejose prioritetinėse srityse: 

1. Skatinti kurti aukšto lygio skaitmeninio švietimo ekosistemą;
2. Skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų skaitmeninei transformacijai, stiprinimas.

Pagal 1 prioriteto 6 veiksmą ekspertų grupei pavesta parengti dirbtinio intelekto ir duomenų naudojimo švietimo ir mokymo srityje etikos gaires, remiantis 2019 m. Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais pateiktomis patikimo dirbtinio intelekto etikos gairėmis.

Pagal 2 prioriteto 7 veiksmą ekspertų grupei pavesta parengti bendras gaires mokytojams ir pedagogams, kad būtų skatinamas skaitmeninis raštingumas ir kovojama su dezinformacija pasitelkiant švietimą ir mokymą.

Tikimasi, kad gairės bus parengtos 2022 m. rugsėjo mėn.

2017 m. Europos Komisija taip pat priėmė Komunikatą dėl europinės tapatybės stiprinimo pasitelkiant švietimą ir kultūrą. Šis komunikatas buvo Komisijos indėlis į vadovų susitikimą švietimo ir kultūros klausimais Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikime. Kai kurie veiksmai turi būti priimti iki 2025 m.

Skaitmeninio mokymosi mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas

Europos Komisija finansuoja įvairią skaitmeninio mokymosi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal kelias programas, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, taip pat pagal ankstesnes programas „Horizontas 2020“, Septintąją bendrąją programą (7BP) ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP).

Pagal programas „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programas planuojami šie kvietimai teikti paraiškas:

• išplėstinis realybės mokymasis – Engage and Interact (TOPIC ID: Horizon-CL4–2022-HUMAN-01–19), atidarymo data: 2021 m. gruodžio 21 d.;

• Kvietimai teikti paraiškas pagal Skaitmeninės Europos programos 2021–22 m. darbo programą apima parengiamuosius veiksmus, susijusius su 2021 m. lapkričio 17 d.–2022 m. vasario 22 d. gebėjimams skirta duomenų erdve.

Į programą „Horizontas 2020“ įtrauktos šios sritys:

• Mokyklųkuravimo programa: inovacijų integravimas skleidžiant pažangią IRT grindžiamą mokymo praktiką plačiam mokyklų ratui (DT-TRANSFORMATIONS-21–2020);įgalinantis, įtraukus naujos kartos internetas (IRT-2019–30);
• Tarptautinės partnerystės stiprinimas mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse (IRT-39–2016–2017);
• mokymosi ir įgūdžių technologijos (ICT-22–2016);
• technologijos geresniam žmonių mokymuisi ir mokymui (IRT 20–2015);
• pažangios skaitmeninių žaidimų ir (arba) žaidimų technologijos (ICT 21–2014).

Europos Parlamento iniciatyva, Komisija bendrai finansuoja bandomąjį projektą ir parengiamuosius veiksmus, šiuo metu vykdomi šie veiksmai:

• parengiamieji veiksmai – Galimybių naudotis švietimo priemonėmis vietovėse ir bendruomenėse, turinčiose menką junglumą arba prieigą prie technologijų, didinimas (PPPA-2021-RemoteDigEdu);
• bandomasis projekto kvietimas – Merginos 4 gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos Europoje (Girls4STEM-2019) ir atrinktas projektas „ GEM – įgalinti mergaites išnaudoti savo skaitmeninį ir verslumo potencialą“.

Mokyklų skaitmeninimas

Komisija atliko antrą mokyklų apklausą: IRT švietimo srityje 2019 m. Tyrimo tikslai buvo du:

1. lyginamoji IRT pažanga mokyklose;
2. nustatykite aukštos įrangos ir prijungtos klasės modelį.

Tyrimas atliktas 31 šalyje (27 ES valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Islandijoje ir Türkiye). Joje pateikiama išsami ir patikima informacinių ir ryšių technologijų naudojimo mokykliniame ugdyme visoje Europoje lyginamoji analizė, infrastruktūros teikimas, naudojimas, pasitikėjimas ir požiūris.

Europos Komisija taip pat paskelbė palydovinio plačiajuosčio ryšio paslaugų mokyklose tyrimą. Tyrimas parodė, kad 2015 m. 18 proc. ES pradinių ir vidurinių mokyklų nebuvo prisijungusios prie plačiajuosčio ryšio. Tyrime padaryta išvada, kad palydovinis plačiajuostis ryšys galėtų būti veiksmingas prastai sujungtų mokyklų pasirinkimas. Ji taip pat pasiūlė, kad čekių sistema galėtų būti naudojama kaip priemonė siekiant panaikinti mokyklų plačiajuosčio ryšio atotrūkį.