Skaitmeninis mokymasis ir IRT švietimo srityje

Skaitmeninio mokymosi veiksmų planas

Skaitmeninio švietimo veiksmų planas (2021–2027 m.) yra Europos Sąjungos (ES) politikos iniciatyva, kuria siekiama remti tvarų ir veiksmingą ES valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų pritaikymą prie skaitmeninio amžiaus.  

Kad būtų pasiekti veiksmų plano tikslai, jame nustatyta 13 veiksmų dviejose prioritetinėse srityse: 

1. skatinti kurti našią skaitmeninio švietimo ekosistemą;
2. skaitmeniniams įgūdžiams ir kompetencijoms, reikalingiems skaitmeninei transformacijai, ugdyti.

Pagal 1 prioriteto 6 veiksmą ekspertų grupei pavesta parengti dirbtinio intelekto ir duomenų naudojimo švietimo ir mokymo srityje etikos gaires, grindžiamas 2019 m. Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais pateiktomis Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairėmis.

Pagal 2 prioriteto 7 veiksmą ekspertų grupei pavesta parengti bendras gaires mokytojams ir pedagogams, siekiant skatinti skaitmeninį raštingumą ir kovoti su dezinformacija pasitelkiant švietimą ir mokymą.

Tikimasi, kad gairės bus parengtos 2022 m. rugsėjo mėn.

2017 m. Europos Komisija taip pat priėmė komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“. Šiuo komunikatu Komisija prisidėjo prie Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikime vykusio vadovų susitikimo švietimo ir kultūros klausimais. Kai kurie veiksmai turi būti priimti iki 2025 m.

Skaitmeninio mokymosi mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas

Europos Komisija finansuoja įvairią skaitmeninio mokymosi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal kelias programas, įskaitant programas „Europos horizontas“ ir „Skaitmeninė Europaa“, taip pat ankstesnes programas „Horizontas 2020“, Septintąją bendrąją programą (7BP) ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP).

Pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą planuojami šie kvietimai teikti pasiūlymus:

• eXtended Reality Learning — Engage and Interact (TOPIC ID: HORIZON-CL4-2022-HUMAN-01-19), atidarymo data: 2021 m. gruodžio 21 d.;
• Į kvietimus teikti pasiūlymus pagal 2021–2022 m. Skaitmeninės Europos programos darbo programą įtraukti parengiamieji veiksmai dėl duomenų erdvės įgūdžiams ugdyti, kuri veikė nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. vasario 22 d.

Į programą „Horizontas 2020“ buvo įtrauktos šios sritys:

• Mokykloms skirta mentorystės programa: inovacijų integravimas skleidžiant pažangią IRT grindžiamą mokymo praktiką plačiam mokyklų ratui (DT-TRANSFORMATIONS-21-2020); įgalinantis, įtraukus naujos kartos internetas (ICT-2019-30);
• Tarptautinės partnerystės kūrimas mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse (ICT-39-2016-2017);
• mokymosi ir įgūdžių technologijos (ICT-22-2016);
• technologijos geresniam žmonių mokymuisi ir mokymui (IRT 20–2015 m.);
• pažangios skaitmeninės žaidimų ir (arba) žaidimų technologijos (IRT 2014 m. 21 d.).

Atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą, Komisija bendrai finansuoja bandomąjį projektą ir parengiamuosius veiksmus, vykdomi šie veiksmai:

• parengiamieji veiksmai — Prieigos prie švietimo priemonių didinimas vietovėse ir bendruomenėse, kuriose junglumas arba galimybės naudotis technologijomis yra menkos (PPPA-2021-RemoteDigEdu);
• kvietimas teikti paraiškas dėl bandomojo projekto „Girls 4 STEM in Europe“ („Girls4STEM-2019“) ir atrinktas projektas „GEM – Empower Girls to Embrace their Digital and Entrepreneurial Potential“.

Mokyklų skaitmeninimas

Komisija atliko antrą mokyklų apklausą: IRT švietimo srityje 2019 m. Apklausa buvo siekiama dviejų tikslų:

1. palyginti pažangą IRT srityje mokyklose;
2. nustatyti gerai įrengtos ir sujungtos klasės modelį.

Apklausa atlikta 31 šalyje (27 ES valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Islandijoje ir Turkijoje). Joje pateikiama išsami ir patikima IRT naudojimo mokyklinio ugdymo srityje visoje Europoje ir infrastruktūros teikimo, naudojimo, pasitikėjimo ir požiūrio lyginamoji analizė.

Europos Komisija taip pat paskelbė tyrimą dėl palydovinio plačiajuosčio ryšio paslaugų mokyklose. Tyrimas parodė, kad 2015 m. maždaug 18 proc. ES pradinių ir vidurinių mokyklų nebuvo prijungtos prie plačiajuosčio ryšio. Tyrime padaryta išvada, kad palydovinis plačiajuostis ryšys galėtų būti veiksminga prastai sujungtų mokyklų galimybė. Ji taip pat pasiūlė, kad kuponų sistema galėtų būti naudojama kaip priemonė mokyklų plačiajuosčio ryšio atotrūkiui panaikinti.