KLAUSIMAS IR A: Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo gairės

Dėl Praktikos kodekso

Kas yra Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas?

Praktikos kodekse nustatyti principai ir įsipareigojimai interneto platformoms ir reklamos sektoriui kovoti su dezinformacijos plitimu internete ES, kuriuos jį pasirašiusios šalys susitarė įgyvendinti. Tai pirmoji pasaulyje savireguliavimo priemonė kovojant su dezinformacija. 2020 m. kodekso vertinimas parodė, kad tai geras struktūrinio bendradarbiavimo su interneto platformomis pavyzdys siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę. Joje taip pat nustatyti trūkumai, įskaitant nenuoseklų ir neišsamią taikymą platformose ir ES šalyse, kodekso įsipareigojimų, kuriuos siekiama pašalinti Kovos su dezinformacija praktikos kodekso stiprinimo gairėse, aprėpties spragos.

Kokios yra Praktikos kodekso gairės?

Gairėse išdėstyti Komisijos lūkesčiai, kaip platformos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų sustiprinti Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kad būtų pašalintos spragos ir trūkumai ir sukurta skaidresnė, saugesnė ir patikimesnė interneto aplinka. Jame taip pat nustatyti patikimos kodekso įgyvendinimo stebėsenos sistemos kertiniai akmenys. Gairėmis siekiama išplėtoti esamą Praktikos kodeksą, kad jis taptų bendro reguliavimo priemone, numatyta Skaitmeninių paslaugų akte, nedarant poveikio galutiniam susitarimui dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir kaip paskelbta Europos demokratijos veiksmų plane. Sugriežtintas kodeksas suteikia galimybę iš anksto parengti tinkamas priemones sisteminei rizikai, kylančiai dėl platformų paslaugų veikimo ir naudojimo, mažinti, atsižvelgiant į numatomą Skaitmeninių paslaugų akto rizikos vertinimą ir mažinimo sistemą.

Kaip gairėse šalinami dabartinio kodekso trūkumai?

Gairėse šalinami pagrindiniai trūkumai ir spragos, nustatyti Komisijos 2020 m. vertinant kodeksą, taip pat remiantis patirtimi, įgyta vykdant dezinformacijos apie COVID-19 stebėsenos programą. Ji ragina pasirašiusiąsias šalis prisiimti didesnius įsipareigojimus siekiant užtikrinti veiksmingesnį atsaką į dezinformacijos plitimą, nuoseklesnį Kodekso taikymą platformose ir ES šalyse, sustiprintą stebėsenos sistemą su aiškiais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais ir tinkamą nuolatinio kodekso pritaikymo mechanizmą. Jame siūloma išplėsti kodekso taikymo sritį ir taikymo sritį ir išdėstoma, kaip reikėtų sustiprinti kodekso įsipareigojimus. Pavyzdžiui, jame raginama imtis griežtesnių priemonių siekiant demonetizuoti dezinformacijos skleidėjus, didinti politinės reklamos skaidrumą, spręsti manipuliavimo elgesio problemas, suteikti galių naudotojams, gerinti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais ir užtikrinti tyrėjų prieigą prie duomenų.

Kokia yra Sustiprinto kodekso taikymo sritis pagal gaires?

Europos demokratijos veiksmų plane dezinformacija apibrėžiamakaip „klaidingas ar klaidinantis turinys, skleidžiamas siekiant apgauti arba užsitikrinti ekonominę ar politinę naudą ir galintis pakenkti visuomenei“. Nors pagrindinis Kodekso tikslas tebėra dezinformacija siaurąja prasme, sugriežtintu kodeksu turėtų būti siekiama, kad pasirašiusieji taikytų tinkamą politiką ir imtųsi proporcingų veiksmų, kad sumažintų riziką, kurią kelia klaidinga informacija, kai yra didelis visuomenės žalos aspektas ir tinkamos žodžio laisvės apsaugos priemonės. Gairėse vartojamas bendras terminas „dezinformacija“ taip pat apima ir informacijos įtakos operacijas, ir kišimąsi, įskaitant užsienio subjektų kišimąsi, kai manipuliavimas informacija naudojamas darant didelę žalą visuomenei.

Kas yra pasirašiusios Praktikos kodeksą?

Šiuo metu pasirašiusios šalys apima pagrindines ES veikiančias interneto platformas, taip pat prekybos asociacijas ir atitinkamus interneto ir reklamos ekosistemų dalyvius. Jie yra: Google, Facebook, Twitter, Microsoft, TikTok, Mozilla, DOT Europe (buvusi EDiMA), Pasaulinė reklamų federacija (WFA) ir jos kolega Belgijoje, Belgijos reklamų sąjunga (UBA);  Europos ryšių agentūrų asociacija (EACA) ir jos nacionaliniai nariai iš Prancūzijos, Lenkijos ir Čekijos – atitinkamai Association des Agences Conseils en Communication (AACC), Stowarzyszenie Komunikacji Marketingowej/Ad Artis Art Foundation (SAR) ir Asociace Komunikacnich Agentur (AKA) – Interactive Advertising Bureau (IAB Europe), Kreativitet & Kommunikation ir Goldbach Audience (Šveicarija) AG.

Kaip bus vykdomi kodekso įsipareigojimai? Kaip dėl Skaitmeninių paslaugų akte nustatytos bendro reguliavimo sistemos?

Šios gairės yra Komisijos išsamių kovos su dezinformacija veiksmų dalis ir joje taip pat nustatyti tvirtos stebėsenos sistemos kertiniai akmenys. Gairėmis siekiama išplėtoti esamą Praktikos kodeksą siekiant elgesio kodekso, kuris yra Skaitmeninių paslaugų akte numatytos bendro reguliavimo sistemos dalis, nedarant poveikio galutiniam susitarimui dėl Skaitmeninių paslaugų akto bendro teisėkūros proceso metu. Pagal bendro reguliavimo sistemą Skaitmeninių paslaugų akte apibrėžiami tam tikri tikslai ir būtiniausi kriterijai, kurių turi būti laikomasi elgesio kodeksuose.

Labai didelėms platformoms bus naudinga dalyvauti sugriežtintame kodekse, numatant joms naujus privalomus įpareigojimus pagal siūlomą Skaitmeninių paslaugų aktą. Visų pirma, kalbant apie rizikos vertinimą, rizikos mažinimą, naudotojų įgalinimą ir reklamos skaidrumą. Todėl sugriežtintas kodeksas suteikia galimybę iš anksto parengti tinkamas priemones, kad būtų pašalinta viena iš pagrindinių platformų paslaugų keliamų pavojų, atsižvelgiant į siūlomą Skaitmeninių paslaugų akto sistemą. Mažesnėms platformoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams taip pat būtų naudinga prisijungti prie atitinkamų sustiprinto kodekso įsipareigojimų, kad būtų pasinaudota jo geriausia praktika ir būtų apsaugota nuo rizikos reputacijai, kurią kelia netinkamas jų sistemų naudojimas dezinformacijai skleisti.

Nors bendradarbiavimas pagal elgesio kodeksus yra labai naudingas, prisijungimas prie kodekso ir toliau bus savanoriškas platformos sprendimas, taip pat ir pagal siūlomą Skaitmeninių paslaugų aktą.

Ar prie Kodekso gali prisijungti nauji signatarai?

Taip, Komisija ragina naujas pasirašiusias šalis prisijungti prie Kodekso ir dalyvauti jį peržiūrint, nes aktyvesnis dalyvavimas padidina kodekso poveikį ir veiksmingumą. Viena iš Komisijos rekomendacijų dėl sugriežtinto kodekso – įtraukti specialiai pritaikytus įsipareigojimus, atitinkančius pasirašiusiųjų teikiamų paslaugų įvairovę, jų dydį ir ypatingą jų vaidmenį ekosistemoje. Pasirašiusieji turėtų prisiimti su jų paslaugomis susijusius įsipareigojimus. Perspektyvoje pasirašiusios šalys jau gali susisiekti su Komisijos tarnybomis, kad prisijungtų prie sugriežtinto kodekso ir dalyvautų jį rengiant.

Kas gali būti potencialus naujas signataras?

Galimi nauji pasirašantys subjektai gali apimti ES veikiančias ir besiformuojančias platformas, privačias pranešimų siuntimo paslaugas, atitinkamus internetinės reklamos ekosistemos suinteresuotuosius subjektus (pvz., reklamos mainus, reklamos technologijų teikėjus, prekės ženklo savininkus), kitus subjektus, teikiančius paslaugas, kurios gali būti naudojamos dezinformacijai demonetizuoti (pvz., e. mokėjimo paslaugas, e. prekybos platformas, sutelktinio finansavimo ir (arba) dovanojimo paslaugas), taip pat suinteresuotuosius subjektus, kurie gali prisidėti prie veiksmingo kodekso veikimo priemonių, priemonių, sprendimų ar patirties.

COVID-19 dezinformacijos stebėsenos programa

Kaip su COVID-19 dezinformacijos stebėsenos programa susijusi patirtis bus naudinga sustiprintam Kodeksui?

Vykdant dezinformacijos apie COVID-19 stebėsenos programą išsamiai apžvelgiami veiksmai, kurių platformos ėmėsi kovodamos su klaidinga ir klaidinančia informacija apie koronavirusą ir vakcinas. Paaiškėjo, kad tai yra naudinga skaidrumo priemonė platformų viešajai atskaitomybei užtikrinti, be to, kodeksas buvo testuojamas nepalankiausiomis sąlygomis. Platformos pranešė apie veiksmus, kurių imtasi siekiant padidinti autoritetingų šaltinių matomumą, priemones, sukurtas siekiant palengvinti prieigą prie patikimos viešojo intereso informacijos, pašalino ir ėmėsi veiksmų, susijusių su turiniu, kuriame yra melagingos ar klaidinančios informacijos, galinčios padaryti fizinę žalą, uždraustą reklamą, kuria pasinaudojama krize, ir didesnes pastangas teikti tikslią informaciją apie vakcinas.

Stebėsenos programoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į keletą trūkumų. Patobulinta stebėsenos sistema turėtų sudaryti sąlygas reguliariai vertinti, kaip pasirašiusieji vykdo Kodeksą, ir sudaryti sąlygas įvertinti kodekso, kaip kovos su dezinformacija priemonės, veiksmingumą. Stebėsenos sistema turėtų būti grindžiama tvirtais ir tiksliais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais (PVRR), kuriais vertinami pasirašiusiųjų vykdomos politikos rezultatai ir poveikis (toliau – paslaugų lygio rodikliai), taip pat PVRR, kuriais vertinamas bendras kodekso poveikis dezinformacijai ES (struktūriniai rodikliai). Sugriežtintu kodeksu turėtų būti užtikrinta, kad informacija ir duomenys būtų teikiami standartizuotais formatais, suskirstytais pagal valstybes nares.

Reklamos paskirties vietos ir politinė reklama

Kaip šiomis gairėmis siekiama sumažinti pelną iš dezinformacijos?

Platformos ir visi kiti internetinės reklamos ekosistemos dalyviai turėtų bendradarbiauti, kad iš reklamos gautų pajamų nebegautų dezinformacijos. Todėl sugriežtinti kodekso įsipareigojimai turėtų imtis išsamesnių ir specialiai pritaikytų veiksmų siekiant kovoti su dezinformacijos rizika, susijusia su reklamos platinimu internete. Be to, prekės ženklo saugos priemonės turėtų apimti faktų tikrintojų ir tyrėjų atliekamą dezinformacijos kampanijų šaltinių analizę. Kita vertus, prekių ženklų savininkai ir reklamuotojai turėtų įsipareigoti vengti reklamos vietos šalia dezinformacijos arba vietose, kuriose nuolat skelbiama dezinformacija.

Kaip gairėse bus atsižvelgta į būsimus teisės aktus dėl remiamo politinio turinio skaidrumo?

Persvarstant Praktikos kodeksą politinės reklamos srityje reikės atsižvelgti į būsimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir tai bus svarbi priemonė siekiant apčiuopiamos pažangos tiek prieš priimant teisės aktus, tiek taikant teisės aktų sistemą, kai ji bus įdiegta. Sugriežtintame kodekse turėtų būti parengti pramonės vadovaujami sprendimai, kuriais būtų remiamas jo įgyvendinimas ir toliau daroma pažanga šioje srityje. Gairėse siūloma sustiprinti kodeksą pasirašiusių šalių įsipareigojimus didinti politinių skelbimų skaidrumą ir viešą atskleidimą. Šie skelbimai turėtų būti aiškiai ir veiksmingai paženklinti ir atskirti kaip mokami už turinį, o naudotojai turėtų galėti suprasti, kad rodomas turinys yra su politiniais klausimais susijusi reklama.

Naudotojų įgalinimas

Kaip sugriežtintu kodeksu turėtų būti sprendžiamas manipuliavimo elgesio klausimas?

Gairėse siūloma sugriežtinti Kodeksą, kad būtų galima visapusiškai įtraukti dabartines ir atsirandančias manipuliavimo elgesio formas, naudojamas dezinformacijai skleisti, pavyzdžiui, robotus, netikras paskyras, organizuotas manipuliavimo kampanijas, sąskaitų perėmimą. Specialiai pritaikytais įsipareigojimais turėtų būti sprendžiamos pažeidžiamumo problemos ir užtikrinamas veiksmų, kurių imtasi siekiant sumažinti manipuliavimo elgesio poveikį, skaidrumas ir atskaitomybė.

Kokių priemonių siūloma imtis siekiant pagerinti naudotojų informuotumą?

Siekiant apriboti dezinformacijos plitimą, labai svarbu suteikti naudotojams priemonių geriau suprasti interneto aplinką ir skatinti atsakingesnį elgesį internete. Gairėse Kodeksą pasirašiusios šalys raginamos įsipareigoti laikytis saugaus dizaino, kaip pagrindinio savo paslaugų struktūros principo. Tai reiškia, kad pasirašiusieji turėtų įsipareigoti įvertinti jų sistemų keliamą riziką ir sukurti savo paslaugų struktūrą taip, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika, susijusi su dezinformacijos plitimu ir plėtimu.

Sustiprintame kodekse turėtų būti numatytos konkrečios priemonės, kuriomis būtų mažinama rekomendavimo sistemų, skatinančių virusinį dezinformacijos plitimą, rizika, didinamas patikimos viešojo intereso informacijos matomumas ir pateikiami įspėjimai naudotojams, kurie bendravo su turiniu, kurį faktų tikrintojai nustatė kaip neteisingą ar klaidinantį. Naudotojams taip pat reikia suteikti daugiau agentūrų, pavyzdžiui, suteikiant galimybę pažymėti dezinformaciją ir pritaikant pirmenybę rekomendavimo sistemoms. Pasirašiusieji raginami tęsti savo veiksmus žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skatinti.

Įgalinti mokslinių tyrimų ir faktų tikrinimo bendruomenę

Kaip galima užtikrinti, kad mokslinių tyrimų bendruomenė turėtų prieigą prie būtinų duomenų, kad galėtų tinkamai ištirti dezinformaciją?

Tyrėjams, pilietinės visuomenės organizacijoms, tiriamosios žurnalistikos atstovams ir neakademiniams tyrėjams tenka svarbus vaidmuo suvokiant su dezinformacija susijusios rizikos raidą. Mokslinių tyrimų kokybė šioje srityje priklauso nuo to, ar platformų duomenų tyrėjams suteikiama prieiga prie jų. Komisija prašo pasirašiusiųjų iš esmės pagerinti dabartinę padėtį, kuriai būdingas epizodinis ir savavališkas duomenų teikimas, kuris neatitinka visų mokslinių tyrimų poreikių. Todėl pasirašiusios šalys, bendradarbiaudamos su mokslinių tyrimų bendruomene, Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) ir atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, turėtų kartu sukurti teisinę ir patikimą prieigos prie duomenų mokslinių tyrimų tikslais sistemą.

Kaip kodeksas gali pagerinti faktų tikrinimo veiklos poveikį?

Siekiant pašalinti dideles spragas ir netolygų faktų tikrinimo veiklos aprėptį įvairiose tarnybose ir ES šalyse, pasirašiusios šalys turėtų įsipareigoti išplėsti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais. Didesnis faktų tikrinimo poveikis taip pat gali būti pasiektas geriau įtraukiant faktų tikrintojų sukurtą turinį ir užtikrinant geresnį jo matomumą. Pasirašiusieji turėtų išnagrinėti veiksmingas ženklinimo sistemas ir sukurti bendrą faktų tikrinimo duomenų saugyklą, kuri palengvintų veiksmingą jos naudojimą visose platformose, kad būtų užkirstas kelias dezinformacijos, kurią demaskavo faktų tikrintojai, atsinaujinimui. Bendradarbiaujant su faktų tikrintojais turėtų būti užtikrintas jų nepriklausomumas, teisingas atlyginimas, skatinamas bendradarbiavimas ir palengvinamas paslaugų srautas.

Kodekso stebėsena

Kaip ateityje bus stebimas Kodekso įgyvendinimas?

Praktikos kodekso vertinimas ir vykdoma dezinformacijos apie COVID-19 stebėsenos programa suteikė naudingos informacijos apie tai, kaip sustiprinti Kodekso stebėsenos sistemą. Patobulintas kodeksas turėtų apimti sustiprintą stebėsenos sistemą ir sukurti tvirtą sistemą, apimančią naujus PVRR, kuriuos galima išmatuoti valstybių narių lygmeniu. Jos turėtų sudaryti sąlygas įvertinti politikos, kurią pasirašiusios šalys įgyvendino savo įsipareigojimus pagal Kodeksą, poveikį ir bendrą kodekso poveikį dezinformacijai ES.

Pasirašiusieji turėtų skelbti reguliarias ataskaitas pagal sustiprintą stebėsenos sistemą, naudodami suderintus šablonus, įskaitant standartinių ir audituojamų formatų rinkinius duomenims pagal PVRR pateikti. Teikiant internetines paslaugas, kurioms būdinga didesnė rizika skleidžiant dezinformaciją, kas šešis mėnesius turėtų būti pranešama apie įsipareigojimų įgyvendinimą ir kasmet įvertinama su dezinformacijos reiškiniu susijusi rizika. Kitos kodeksą pasirašiusios šalys turėtų kasmet teikti ataskaitas ir pateikti jų veiklą atitinkančius duomenis ir metriką.

Gairėse siūloma, kad pasirašiusios šalys įsipareigotų įsteigti, įsteigti ir prižiūrėti viešai prieinamą bendrą internetinį skaidrumo centrą, kuriame būtų apžvelgiamos pasirašiusiųjų priimtos konkrečios Kodekso įsipareigojimų įgyvendinimo politikos kryptys.

Koks yra nuolatinės darbo grupės vaidmuo?

Nuolatinė darbo grupė turėtų išnagrinėti, kaip tobulinti ir pritaikyti kodeksą atsižvelgiant į technologinius, visuomeninius, rinkos ir teisės aktų pokyčius. Darbo grupei pirmininkaus Komisija, joje dalyvaus kodeksą pasirašiusios šalys ir Europos išorės veiksmų tarnybos, EDMO, Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės ( ERGA) atstovai. Pavyzdžiui, turėtų būti siekiama parengti struktūrinius rodiklius ir mechanizmus, išmatuojamus valstybių narių lygmeniu, arba nustatyti rizikos vertinimo metodą, kad būtų galima greitai reaguoti į ypatingas situacijas ir krizes, pvz., rinkimus ar pandemiją.