Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo gairės

Dėl Praktikos kodekso

Kas yra Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas?

Praktikos kodekse nustatyti interneto platformų ir reklamos sektoriaus kovos su dezinformacijos plitimu internete ES principai ir įsipareigojimai, kuriuos jį pasirašiusios šalys susitarė įgyvendinti. Tai pirmoji pasaulyje kovos su dezinformacija savireguliavimo priemonė. 2020 m. atliktas kodekso vertinimas parodė, kad tai geras struktūrizuoto bendradarbiavimo su interneto platformomis pavyzdys siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę. Ji taip pat nustatė trūkumų, įskaitant nenuoseklų ir neišsamų taikymą platformose ir ES šalyse, kodekso įsipareigojimų aprėpties spragas, kurias siekiama pašalinti Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo gairėmis.

Kas yra Praktikos kodekso gairės?

Gairėse išdėstyti Komisijos lūkesčiai, kaip platformos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų stiprinti Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kad būtų pašalintos spragos ir trūkumai ir sukurta skaidresnė, saugesnė ir patikimesnė interneto aplinka. Jame taip pat nustatyti patikimos kodekso įgyvendinimo stebėsenos sistemos pagrindai. Šiomis gairėmis siekiama dabartinį Praktikos kodeksą pakeisti bendro reguliavimo priemone, numatyta Skaitmeninių paslaugų akte (SPA), nedarant poveikio galutiniam susitarimui dėl SPA ir kaip paskelbta Europos demokratijos veiksmų plane. Sugriežtintas kodeksas suteikia ankstyvą galimybę parengti tinkamas priemones sisteminei rizikai, kylančiai dėl platformų paslaugų veikimo ir naudojimo, šalinti, atsižvelgiant į numatomą SPA rizikos vertinimo ir mažinimo sistemą.

Kaip gairėmis šalinami dabartinio kodekso trūkumai?

Gairėse nagrinėjami pagrindiniai trūkumai ir spragos, nustatyti 2020 m. Komisijos atliktame Kodekso vertinime, taip pat atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykdant dezinformacijos apie COVID-19 stebėsenos programą. Ji ragina pasirašiusiąsias šalis prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus siekiant užtikrinti veiksmingesnį atsaką į dezinformacijos plitimą, nuoseklesnį Kodekso taikymą platformose ir ES šalyse, sustiprintą stebėsenos sistemą su aiškiais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais (PVRR) ir tinkamą reguliaraus Kodekso pritaikymo mechanizmą. Jame siūloma išplėsti Kodekso taikymo sritį ir nustatyti, kaip turėtų būti stiprinami Kodekso įsipareigojimai. Pavyzdžiui, jame raginama imtis griežtesnių priemonių siekiant demonetizuoti dezinformacijos skleidėjus, didinti politinės reklamos skaidrumą, kovoti su manipuliaciniu elgesiu, įgalinti naudotojus, gerinti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais ir užtikrinti tyrėjų prieigą prie duomenų.

Kokia yra sugriežtinto kodekso taikymo sritis pagal gaires?

Europos demokratijos veiksmų plane dezinformacija apibrėžiama kaip „melagingas ar klaidinantis turinys, skleidžiamas siekiant apgauti ar užsitikrinti ekonominę ar politinę naudą ir galintis padaryti žalos visuomenei“. Nors pagrindinis kodekso tikslas tebėra dezinformacija siaurąja prasme, sugriežtintu kodeksu turėtų būti siekiama, kad jį pasirašiusios šalys nustatytų tinkamą politiką ir imtųsi proporcingų veiksmų, kad sumažintų klaidingos informacijos keliamą riziką, kai yra reikšmingas žalos visuomenei aspektas ir taikomos tinkamos žodžio laisvės apsaugos priemonės. Gairėse vartojamas visa apimantis terminas „dezinformacija“ taip pat apima informacijos įtakos operacijas ir kišimąsi, įskaitant užsienio subjektų kišimąsi, kai manipuliavimas informacija daro didelę žalą visuomenei.

Kas pasirašė Praktikos kodeksą?

Dabartinės signatarės įtraukia pagrindines ES veikiančias interneto platformas, taip pat prekybos asociacijas ir atitinkamus interneto ir reklamos ekosistemų dalyvius. Jie yra: „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Microsoft“, „TikTok“, „Mozilla“, „DOT Europe“ (buvusi EDiMA), Pasaulio reklamuotojų federacija (WFA) ir jos kolega Belgijoje – Belgijos reklamuotojų sąjunga (UBA);  Europos komunikacijos agentūrų asociacija (EACA) ir jos nacionaliniai nariai iš Prancūzijos, Lenkijos ir Čekijos – atitinkamai Association des Agences Conseils en Communication (AACC), Stowarzyszenie Komunikacji Marketingowej / Ad Artis Art Foundation (SAR) ir Asociace Komunikacnich Agentur (AKA) – Interaktyvios reklamos biuras (IAB Europe), Kreativitet & Kommunikation ir Goldbach Audience (Šveicarija) AG.

Kaip bus vykdomi kodekso įsipareigojimai? O kaip dėl SPA nustatytos bendro reguliavimo sistemos?

Šios gairės yra Komisijos visapusiškų kovos su dezinformacija veiksmų dalis ir jose taip pat išdėstyti patikimos stebėsenos sistemos kertiniai akmenys. Šiomis gairėmis siekiama dabartinį praktikos kodeksą pakeisti elgesio kodeksu, kuris būtų Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) numatytos bendro reguliavimo sistemos dalis, nedarant poveikio galutiniam susitarimui dėl SPA bendro teisėkūros proceso metu. Skaitmeninių paslaugų akte, kuris yra bendro reguliavimo sistemos dalis, apibrėžiami tam tikri tikslai ir būtiniausi kriterijai, kurių turi būti laikomasi elgesio kodeksuose.

Labai didelėms platformoms bus naudinga dalyvauti sugriežtintame kodekse numatant naujus privalomus įpareigojimus, kurie joms bus taikomi pagal siūlomą Skaitmeninių paslaugų aktą. Visų pirma, kiek tai susiję su rizikos vertinimu, rizikos mažinimu, naudotojų įgalinimu ir reklamos skaidrumu. Todėl sugriežtintas kodeksas suteikia ankstyvą galimybę parengti tinkamas priemones, kuriomis būtų šalinama viena iš pagrindinių platformų paslaugų keliamų grėsmių, atsižvelgiant į siūlomą Skaitmeninių paslaugų akto sistemą. Mažesnėms platformoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams taip pat būtų naudinga prisijungti prie atitinkamų sugriežtinto kodekso įsipareigojimų, kad jie galėtų pasinaudoti jo geriausia patirtimi ir apsisaugoti nuo rizikos reputacijai, kylančios dėl netinkamo jų sistemų naudojimo dezinformacijai skleisti.

Nors bendradarbiavimas pagal elgesio kodeksus yra labai naudingas, prisijungimas prie kodekso ir toliau bus savanoriškas platformos sprendimas, be kita ko, pagal siūlomą SPA.

Ar prie Kodekso gali prisijungti nauji signatarai?

Taip, Komisija ragina naujas pasirašiusias šalis prisijungti prie kodekso ir dalyvauti jį peržiūrint, nes platesnis dalyvavimas didina kodekso poveikį ir veiksmingumą. Viena iš Komisijos rekomendacijų dėl sugriežtinto kodekso – įtraukti specialiai pritaikytus įsipareigojimus, atitinkančius pasirašiusiųjų šalių teikiamų paslaugų įvairovę, jų dydį ir konkretų jų vaidmenį ekosistemoje. Pasirašiusieji subjektai turėtų pasirašyti su jų paslaugomis susijusius įsipareigojimus. Potencialūs pasirašantieji jau gali susisiekti su Komisijos tarnybomis, kad prisijungtų prie sugriežtinto kodekso ir dalyvautų jį rengiant.

Kas gali tapti potencialiu pasirašančiuoju asmeniu?

Galimos naujos pasirašiusios šalys gali būti ES veikiančios įsitvirtinusios ir besiformuojančios platformos, privačios pranešimų paslaugos, atitinkami internetinės reklamos ekosistemos suinteresuotieji subjektai (pvz., reklamos skelbimų biržos, reklamos technologijų teikėjai, prekių ženklų savininkai), kiti subjektai, teikiantys paslaugas, kurios gali būti naudojamos dezinformacijai demonetizuoti (pvz., e. mokėjimo paslaugos, e. prekybos platformos, sutelktinio finansavimo ir (arba) dovanojimo paslaugos), taip pat suinteresuotieji subjektai, kurie gali priemonėmis, priemonėmis, sprendimais ar ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie veiksmingo Kodekso veikimo.

Dezinformacijos apie COVID-19 stebėsenos programa

Kuo sugriežtintas kodeksas bus naudingas įgyvendinant dezinformacijos apie COVID-19 stebėsenos programą?

Vykdant dezinformacijos apie COVID-19 stebėsenos programą išsamiai apžvelgiami veiksmai, kurių platformos ėmėsi kovodamos su melaginga ir klaidinančia informacija apie koronavirusą ir vakcinas. Paaiškėjo, kad kodeksas yra naudinga skaidrumo priemonė platformų viešajai atskaitomybei užtikrinti, ir buvo atliktas jo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Platformos pranešė apie veiksmus, kurių imtasi siekiant padidinti patikimų šaltinių matomumą, priemones, sukurtas siekiant palengvinti prieigą prie patikimos viešojo intereso informacijos, nuvertino turinį, kuriame yra melagingos ar klaidinančios informacijos, galinčios padaryti fizinę žalą, ir ėmėsi veiksmų dėl jo, uždraudė reklamą, kuria pasinaudojama krize, ir dėjo daugiau pastangų, kad būtų pateikta tiksli informacija apie vakcinas.

Stebėsenos programoje taip pat atkreiptas dėmesys į keletą trūkumų. Patobulinta stebėsenos sistema turėtų sudaryti sąlygas reguliariai vertinti, kaip kodeksą pasirašiusios šalys įgyvendina savo įsipareigojimus, ir įvertinti kodekso, kaip kovos su dezinformacija priemonės, veiksmingumą. Stebėsenos sistema turėtų būti grindžiama tvirtais ir tiksliais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais (PVRR), pagal kuriuos vertinami pasirašiusiųjų šalių įgyvendinamos politikos rezultatai ir poveikis (paslaugų lygmens rodikliai), taip pat PVRR, pagal kuriuos vertinamas bendras Kodekso poveikis dezinformacijai ES (struktūriniai rodikliai). Sugriežtintu kodeksu turėtų būti užtikrinta, kad informacija ir duomenys būtų teikiami standartizuotais formatais, suskirstant juos pagal valstybes nares.

Skelbimų rodymas ir politinė reklama

Kaip gairėmis siekiama sumažinti pelnymąsi iš dezinformacijos?

Platformos ir visi kiti internetinės reklamos ekosistemos dalyviai turėtų bendradarbiauti, kad iš pajamų iš reklamos nebebūtų gaunama pajamų iš dezinformacijos. Todėl griežtesniais Kodekso įsipareigojimais turėtų būti imamasi išsamesnių, pritaikytų veiksmų siekiant mažinti dezinformacijos riziką, susijusią su reklamos platinimu internete. Be to, į prekės ženklo saugumo priemones turėtų būti įtraukta faktų tikrintojų ir tyrėjų atliekama dezinformacijos kampanijų šaltinių analizė. Kita vertus, prekių ženklų savininkai ir reklamuotojai turėtų įsipareigoti vengti rodyti savo reklamą šalia dezinformacijos arba vietose, kuriose pakartotinai skelbiama dezinformacija.

Kaip gairėse bus atsižvelgta į būsimus teisės aktus dėl remiamo politinio turinio skaidrumo?

Atliekant politinės reklamos srities praktikos kodekso peržiūrą reikės atsižvelgti į būsimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir ji bus svarbi priemonė siekiant apčiuopiamos pažangos tiek prieš priimant teisės aktus, tiek taikant teisės aktų sistemą, kai ji bus sukurta. Sugriežtintame kodekse turėtų būti numatyti pramonės inicijuojami sprendimai, kuriais būtų remiamas jo įgyvendinimas ir užtikrinama nuolatinė pažanga šioje srityje. Gairėse siūloma sustiprinti kodeksą pasirašiusių subjektų įsipareigojimus didinti politinės reklamos skaidrumą ir viešą atskleidimą. Šie skelbimai turėtų būti aiškiai ir veiksmingai paženklinti ir atskirti kaip mokamas turinys, o naudotojai turėtų galėti suprasti, kad rodomame turinyje yra reklamos, susijusios su politiniais klausimais.

Naudotojų įgalinimas

Kaip sugriežtintu kodeksu turėtų būti sprendžiama manipuliacinio elgesio problema?

Gairėse siūloma sugriežtinti Kodeksą, kad būtų visapusiškai aprėptos dabartinės ir naujos manipuliavimo elgesio formos, naudojamos dezinformacijai skleisti, pavyzdžiui, botai, netikros paskyros, organizuotos manipuliavimo kampanijos, sąskaitų perėmimas. Pritaikytais įsipareigojimais turėtų būti sprendžiama pažeidžiamumo problema ir užtikrinamas veiksmų, kurių imtasi siekiant sumažinti manipuliacinio elgesio poveikį, skaidrumas ir atskaitomybė.

Kokias priemones gairėse siūloma taikyti siekiant didinti naudotojų informuotumą?

Siekiant apriboti dezinformacijos plitimą, labai svarbu suteikti naudotojams priemonių geriau suprasti interneto aplinką ir skatinti atsakingesnį elgesį internete. Gairėse kodeksą pasirašiusios šalys raginamos įsipareigoti laikytis „saugaus dizaino“, kuris yra pagrindinis jų paslaugų architektūros principas. Tai reiškia, kad pasirašiusieji subjektai turėtų įsipareigoti įvertinti riziką, kurią kelia jų sistemos, ir sukurti savo paslaugų architektūrą taip, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika, susijusi su dezinformacijos plitimu ir plitimu.

Į sugriežtintą kodeksą turėtų būti įtrauktos konkrečios priemonės, kuriomis būtų mažinama rekomendavimo sistemų, skatinančių virusinį dezinformacijos plitimą, rizika, didinamas patikimos viešojo intereso informacijos matomumas ir teikiami įspėjimai naudotojams, kurie sąveikavo su turiniu, kurį faktų tikrintojai nustatė kaip melagingą ar klaidinantį. Naudotojams taip pat reikia suteikti daugiau įgaliojimų, pavyzdžiui, galimybę pažymėti dezinformaciją ir pritaikyti rekomendavimo sistemų nuostatas. Pasirašiusiosios šalys raginamos toliau skatinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis.

Įgalinti mokslinių tyrimų ir faktų tikrinimo bendruomenę

Kaip būtų galima užtikrinti, kad mokslinių tyrimų bendruomenė turėtų prieigą prie būtinų duomenų, kad galėtų tinkamai tirti dezinformaciją?

Tyrėjai, pilietinės visuomenės organizacijos, tiriamosios žurnalistikos atstovai ir neakademiniai tyrėjai atlieka svarbų vaidmenį suprasdami su dezinformacija susijusios rizikos raidą. Šios srities mokslinių tyrimų kokybė priklauso nuo platformų duomenų, prie kurių suteikiama prieiga tyrėjams. Komisija prašo pasirašiusiųjų šalių iš esmės pagerinti dabartinę padėtį, kai duomenys teikiami epizodiškai ir savavališkai, o tai neatitinka visų mokslinių tyrimų poreikių. Todėl pasirašiusieji subjektai, bendradarbiaudami su mokslinių tyrimų bendruomene, Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) ir atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, turėtų kartu sukurti teisinę ir tvirtą prieigos prie duomenų mokslinių tyrimų tikslais sistemą.

Kaip Kodeksas gali pagerinti faktų tikrinimo veiklos poveikį?

Siekdamos pašalinti dideles spragas ir nevienodą faktų tikrinimo veiklos aprėptį visose tarnybose ir ES šalyse, pasirašiusios šalys turėtų įsipareigoti išplėsti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais. Didinti faktų tikrinimo poveikį taip pat galima geriau įtraukiant faktų tikrintojų sukurtą turinį ir užtikrinant jo matomumą. Pasirašiusieji subjektai turėtų apsvarstyti veiksmingas ženklinimo sistemas, taip pat galimybę sukurti bendrą faktų patikrinimų saugyklą, kuri palengvintų veiksmingą jos naudojimą visose platformose, kad būtų užkirstas kelias faktų tikrintojų demaskuotos dezinformacijos atsinaujinimui. Bendradarbiaujant su faktų tikrintojais turėtų būti užtikrintas jų nepriklausomumas, teisingas atlygis, skatinamas bendradarbiavimas ir sudaromos palankesnės sąlygos paslaugų srautui.

Kodekso stebėsena

Kaip kodekso įgyvendinimas bus stebimas ateityje?

Praktikos kodekso vertinimas ir vykdoma dezinformacijos apie COVID-19 stebėsenos programa suteikė naudingos informacijos apie tai, kaip sustiprinti kodekso stebėsenos sistemą. Patobulintas kodeksas turėtų apimti sustiprintą stebėsenos sistemą ir sukurti tvirtą sistemą, kuri apimtų naujus PVRR, išmatuojamus valstybių narių lygmeniu. Jie turėtų sudaryti sąlygas įvertinti politikos, kurią pasirašiusios šalys įgyvendina vykdydamos savo įsipareigojimus pagal Kodeksą, poveikį, taip pat bendrą Kodekso poveikį dezinformacijai ES.

Pasirašiusieji subjektai turėtų skelbti reguliarias ataskaitas pagal sustiprintą stebėsenos sistemą, naudodami suderintus šablonus, įskaitant standartinių ir patikrinamų formatų rinkinius duomenims pagal PVRR teikti. Internetinės paslaugos, kurių rizikos profilis, susijęs su dezinformacijos plitimu, yra didesnis, turėtų kas šešis mėnesius teikti įsipareigojimų įgyvendinimo ataskaitas ir kasmet įvertinti su dezinformacijos reiškiniu susijusią riziką. Kitos kodeksą pasirašiusios šalys turėtų teikti metines ataskaitas ir duomenis bei parametrus, atitinkančius jų veiklą.

Gairėse siūloma, kad pasirašiusios šalys įsipareigotų sukurti, įsteigti ir prižiūrėti viešai prieinamą internetinį bendrą skaidrumo centrą, kuriame būtų apžvelgiama konkreti politika, kurią pasirašiusios šalys priėmė siekdamos įgyvendinti Kodekso įsipareigojimus.

Koks nuolatinės darbo grupės vaidmuo?

Nuolatinė darbo grupė turėtų išnagrinėti, kaip parengti ir pritaikyti Kodeksą atsižvelgiant į technologijų, visuomenės, rinkos ir teisės aktų pokyčius. Darbo grupei pirmininkaus Komisija, joje dalyvaus kodeksą pasirašiusios šalys ir Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės (ERGA) atstovai. Pavyzdžiui, turėtų būti siekiama parengti struktūrinius rodiklius ir mechanizmus, kuriuos būtų galima išmatuoti valstybių narių lygmeniu, arba nustatyti rizikos vertinimo metodą, kad būtų galima greitai reaguoti į ypatingas situacijas ir krizes, pavyzdžiui, rinkimus ar pandemiją.