Suderintas dirbtinio intelekto planas

Suderintu dirbtinio intelekto planu siekiama paspartinti investicijas į dirbtinį intelektą, įgyvendinti dirbtinio intelekto strategijas ir programas ir suderinti dirbtinio intelekto politiką, kad būtų užkirstas kelias susiskaidymui Europoje.

2018m.buvo paskelbtas Suderintas dirbtinio intelekto (DI) planas. Tai bendras Komisijos, ES valstybių narių, Norvegijos ir Šveicarijos įsipareigojimas kuo labiau padidinti Europos potencialą konkuruoti pasaulyje. Pradiniame plane apibrėžti veiksmai ir finansavimo priemonės, skirti dirbtinio intelekto diegimui ir plėtojimui įvairiuose sektoriuose. Tuo pat metu valstybės narės buvo raginamos parengti savo nacionalines strategijas.

Paskutinisplano atnaujinimas buvo paskelbtas 2021 m. Tai rodo Europos įsipareigojimą tapti pasauline lydere patikimo dirbtinio intelekto srityje. 2021 m. planas taip pat glaudžiai suderintas su Komisijos skaitmeniniais ir žaliaisiais prioritetaisir Europos atsaku į COVID-19 pandemiją.

2021 m. suderintu planu siekiama strategiją paversti veiksmais, skatinant:

• spartinti investicijas į DI technologijas, kad būtų skatinamas atsparus ekonominis ir socialinis atsigavimas, padedant diegti naujus skaitmeninius sprendimus;
• visapusiškai ir nedelsiantįgyvendinti dirbtinio intelekto strategijas ir programas, siekiant užtikrinti, kad ES kuo labiau išnaudotų ankstyvo pritaikymo pranašumus.
• suderinti DI politiką, kad būtų pašalintas susiskaidymas ir sprendžiami pasauliniai uždaviniai.

Kad tai būtų pasiekta, atnaujintame plane nustatyti keturi pagrindiniai politikos tikslų rinkiniai, paremti konkrečiais veiksmais. Jame taip pat nurodomas galimas finansavimo mechanizmas ir nustatomas tvarkaraštis, pagal kurį:

• sudaryti reikiamas sąlygas DI kūrimui ir diegimui ES;
• pasiekti, kad ES taptų vieta, kurioje kompetencija klesti nuo laboratorijos iki rinkos;
• užtikrinti, kad DI technologijos būtų naudingos žmonėms;
• stiprinti strateginę lyderystę didelį poveikį darančiuose sektoriuose;

2024 m. komunikatas dėl startuolių ir inovacijų skatinimo patikimo DI srityje grindžiamas tiek 2018 m., tiek 2021 m. suderintais DI veiksmų planais. Tai rodo politikos poslinkį į generacinį DI, reaguojant į naujausius technologinius pokyčius. Be to, priimtoje DI aktoredakcijoje taip pat yra nuostatų dėl generacinio DI. Šiomis taisyklėmis išplečiamaspradinis 2021 m. Komisijos pasiūlymas,kuriuo siekiama sukurti patikimą DI ekosistemą dabarčiai ir ateičiai.

2024 m. komunikate siūloma:

• strateginių investicijų sistema, kuria siekiama panaudoti ES išteklius, pavyzdžiui, superkompiuterių infrastruktūrą, siekiant skatinti novatorišką Europos dirbtinio intelekto ekosistemą.
• startuolių, novatorių ir pramoninių naudotojų bendradarbiavimas, kuriuo siekiama pritraukti investicijų į ES ir suteikti prieigą prie pagrindinių DI komponentų, pavyzdžiui, duomenų, skaičiavimo galios, algoritmų ir talentų.
• veiksmai ir investicijos, kuriais siekiama remti Europos startuolius ir pramonę, kad jie taptų pasauliniais lyderiais patikimų pažangiųjų DI modelių, sistemų ir prietaikų srityje.
• priemonių rinkinys (pagal programą „GenAI4EU“), kuriuo siekiama padėti Europos startuoliams ir MVĮ kurti patikimą DI, atitinkantį ES vertybes ir taisykles, be kita ko, privatumo ir duomenų apsaugos taisykles.

Investicijos

Komisija pasiūlė ne mažiau kaip 1 mlrd. EUR metinių investicijų į dirbtinį intelektą pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, kurios buvo pasiektos 2021 ir 2022 m. ES finansavimu dirbtiniam intelektui siekiama pritraukti ir konsoliduoti investicijas, skatinant valstybių narių bendradarbiavimą, kad jo poveikis būtų kuo didesnis.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė suteikia precedento neturinčią galimybę modernizuoti dirbtinį intelektą ir į jį investuoti. Taip ES gali tapti pasauline lydere kuriant ir diegiant į žmogų orientuotas, patikimas, saugias ir tvarias DI technologijas. Iki 2023 m. rugsėjo mėn. ji jau buvo investavusi 4,4 mlrd. EUR į DI. Daugiau informacijos galima rasti ataskaitoje „ESlygmens finansavimo priemonių nustatymas siekiant skaitmeninio dešimtmečio tikslų“.

Planuose nurodytus veiksmus aktyviai įgyvendino ir Komisija, ir valstybės narės, padaryta pažanga visuose skyriuose. Visų pirma ES skatina ypatingos svarbos kompiuterijos pajėgumus keliais sėkmingais veiksmais:

1. Lustų aktu nustatomas teisinis pagrindas puslaidininkių pramonės atsparumui didinti.
2. Lustų bendroji įmonė (Lustų bendroji įmonė) spartina puslaidininkių technologijų diegimą Europoje.
3. BĮ „EuroHPC“ plėtoja pažangius skaičiavimo pajėgumus, kuriais gali naudotis Europos MVĮ.
4. Bandymo ir eksperimentavimo įrenginiais (TEF) remiamas DI technologijų, skirtų tinklo paribio DI komponentams ir sistemoms, kūrimas.
5. Bendriems Europos interesams svarbiais projektais (BEISP) skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas įgyvendinant pažangiausius mikroelektronikos ir ryšių projektus.

Kartu šios iniciatyvos sukuria sinerginę ekosistemą mikroelektronikos ir skaičiavimo pajėgumams Europoje didinti. Komisija taip pat stebi ir vertina šių veiksmų pažangą ir, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, 2024 m. pateiks stebėsenos ataskaitą.

Pagrindiniai faktai

Valstybės narės ir Komisija glaudžiai bendradarbiavo ir reguliariai rengė susitikimus, kad parengtų veiksmus pagal įvairius planus. Jie padarė pažangą visose plano srityse, be kita ko, pasiūlydami duomenų strategiją, remdami mažąsias ir vidutines įmones ir sudarydami sąlygas kompetencijai mokslinių tyrimų ir plėtros bei dirbtinio intelekto diegimo Europoje srityje.

Apskritai per pirmuosius dvejus įgyvendinimo metus patvirtinta, kad bendri veiksmai ir struktūrizuotas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas yra labai svarbūs ES konkurencingumui pasaulyje ir lyderystei kuriant ir diegiant DI. Dauguma valstybių narių priėmė nacionalines DI strategijas ir pradėjo jas įgyvendinti. Investicijos į dirbtinį intelektą padidėjo ir ES sugebėjo sutelkti ypatingos svarbos išteklius šiems procesams remti.