Plačiajuosčio ryšio plėtros Lietuvoje santrauka
2021 m. spalio mėn. Lietuvos itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros planu siekiama iki 2027 m. užtikrinti bent 100 Mbps spartą namų ūkiams ir viešosioms institucijoms miestuose ir kaimo vietovėse. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė remia gigabitinės visuomenės tikslus.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos institucijos
- Lietuvos susisiekimo ministerija (Susiiekimoministerija)yra atsakinga už plačiajuosčio ryšio plėtros, jos įgyvendinimo koordinavimo ir kontrolės valstybės politiką, ypač tose srityse, kuriose ši infrastruktūra neprieinama arba nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas. Ministerija veikia kaip nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba.
- Informacinės visuomenėsplėtros komitetas prieSusisiekimo ministerijos dalyvauja formuojant valstybės politiką plėtojant informacines ir ryšių technologijas Lietuvoje ir koordinuojant jos įgyvendinimą.
- Viešoji įmonė Plačiajuostis Internetas (Plačiajuostis internetas) yra ne pelno subjektas, priklausantis Susisiekimo ministerijai ir atsakingas už nacionalinės plačiajuosčio ryšio strategijos įgyvendinimą. „Plačiajuostis internetas“ kaip didmeninis operatorius eksploatuoja viešąjį tranzitinį didmeninį šviesolaidinį tinklą, visiems suinteresuotiems mažmeniniams operatoriams suteikiant vienodas galimybes naudotis šiuo tinklu, taip sudarant sąlygas mažmeniniams operatoriams teikti sparčios interneto prieigos paslaugas namų ūkiams, įmonėms, viešosioms ir privačioms institucijoms, įskaitant savivaldybes, mokyklas, bibliotekas, ligonines Lietuvos kaimo vietovėse.
- Ryšių reguliavimo tarnyba (Ryšių reguliavimo tarnyba) yra nepriklausoma nacionalinė institucija, stebinti ir reguliuojanti Lietuvos plačiajuosčio ryšio rinkas.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai
Itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros planą Transporto ir ryšių ministerija paskelbė 2021 m. spalio mėn. Planu bus paspartintas elektroninių ryšių infrastruktūros diegimas, kad 2021–2027 m. laikotarpiu bent 100 Mbps interneto sparta turėtų pasiekti namų ūkius ir viešąsias institucijas ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo vietovėse. 75 mln. EUR bus skirta itin sparčios interneto prieigos plėtrai. Šios lėšos bus naudojamos ryšių bokštams ir šviesolaidinėms linijoms tiesti. Planuojant investicijas bus atsižvelgiama į pagrindines viešosios ir ekonominės veiklos erdves bei viešąsias institucijas ir jos bus prijungtos prie plačiajuosčio ryšio tinklo.
2021 m. spalio mėn. Susisiekimo ministerija kartu su viešojo sektoriaus institucijomis ir telekomunikacijų paslaugų operatoriais pasirašė memorandumą, kuriuo visos šalys susitarė iki 2025 m. užtikrinti 100 Mbps ryšio spartą bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių.
Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programoje „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 244) daugiausia dėmesio skiriama 3 pagrindinėms sritims:
- Lietuvos piliečių įgūdžiai ir motyvacija naudotis IRT,
- elektroninio turinio kūrimas ir
- IRT infrastruktūros plėtra, įskaitant prieigą prie NKP.
2017 m. ir 2019 m. skaitmeninė darbotvarkė buvo atnaujinta, taip pat pateiktos nuorodos į gigabitinės visuomenės tikslus. Programa grindžiama prielaida, kad tik subalansuota visų šių sričių plėtra gali paskatinti tvarų ir greitą informacinės visuomenės vystymąsi ir užtikrinti gigabitinės visuomenės tikslų ir Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų įgyvendinimą. Vienas iš Programos tikslų – užtikrinti geografiškai vienodos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto paslaugomis (5 tikslas). Prie šio tikslo prisideda šios priemonės:
- užtikrinti plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklų plėtrą tose srityse, kuriose rinka neužtikrino infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo,
- skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis,
- atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą bibliotekose.
Plačiajuosčio ryšio plėtros srityje Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą paskatoms ir imamasi veiksmų tais atvejais, kai rinkos operatoriai dėl mažo ekonominio gyvybingumo nesugeba patenkinti plačiajuosčio ryšio prieigos paklausos. Taip pat didelis prioritetas teikiamas sparčiojo interneto prieigos paklausos skatinimui, taip pat lietuvių skaitmeninio raštingumo skatinimui.
Susisiekimo ministerija sudarė 5G darbo grupę, kad kartu su suinteresuotaisiais subjektais aptartų ir parengtų 2020–2025 m. priimtas 2020–2025 m. Lietuvos Respublikos naujos kartos judriojo ryšio tinklų plėtros gaires. Gairėse pateikiamos priemonės, kuriomis siekiama palengvinti 5G diegimą Lietuvoje, pvz., priemonės, susijusios su galimybe patekti į radijo tinklo statybos vietas. 2021 m. spalio mėn. pasirašytame memorandume dėl 5G plėtros Lietuvoje įsipareigojama, kad iki 2025 m. tarptautiniai sausumos transporto koridoriai „Via Baltica & Rail Baltica“ siūlys nepertraukiamas 5G ryšio paslaugas. 5G investicinį projektą rengia Plačiajuostis internetas.
Reguliavimo priemonės
Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, priežiūros ir naudojimo taisykles priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Dokumentuose nustatomi pagrindiniai reikalavimai elektroninių ryšių infrastruktūros projektavimui, statybai, statybai, rekonstrukcijai, remontui, naujų ar rekonstruojamų pastatų projektavimui, statybai ir įrengimui (įskaitant kaštų mažinimo priemones), kiek šie darbai yra susiję su elektroninių ryšių infrastruktūra šiuose statybos projektuose. Įgyvendinamos priemonės, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros bendro naudojimo ir kitais tikslais (vamzdynais, kabeliais, kanalais, šuliniais, atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebus, pastatus, konstrukcijų introdukcijas, pastatų sistemas) ir kitais įrenginiais.
2016 m. gruodžio 15 d. Lietuva priėmė Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimą. Įstatymas įsigaliojo 2016 m. gruodžio 24 d. Jo įgyvendinimo aktas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 1V-978 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo priimtas 2017 m. sausio 10 d. ir įsigaliojo 2017 m. sausio 13 d.
Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka tiek bendro informacinio punkto, tiek nacionalinės ginčų sprendimo įstaigos funkcijas. Tikimasi, kad šie pakeitimai dar labiau pagerins galimybes plėsti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą Lietuvoje, nes operatoriai turės geresnes galimybes naudoti alternatyvią infrastruktūrą plačiajuosčiam ryšiui plėtoti.
Savo veiksmų plane, kuriuo siekiama įgyvendinti sujungiamumo priemonių rinkinį, Lietuva planuoja didinti esamos infrastruktūros ir inžinerinių darbų skaidrumą su nauja nacionaline internetine geografine informacine sistema. Ji ketina parengti gaires, kad judriojo ryšio operatoriams būtų sudarytos palankesnės sąlygos teisinėms, techninėms ir administracinėms sąlygoms, ir taikyti lanksčią leidimų išdavimo tvarką, daugiausia dėmesio skiriant vietos licencijų išdavimui, infrastruktūros pasidalijimui ar kitiems rinkos poreikiams 26 GHz dažnių juostoje.
Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansinės priemonės
Valstybė remia plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą kaimo vietovėse, kurie yra nepatrauklūs privatiems investuotojams, naudojantiems įvairius fondus (ERPF, EŽŪFKP, EGADP) labai didelio pralaidumo tinklams atokiose vietovėse tiesti.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane įsipareigota skirti 49 mln. EUR investicijoms į infrastruktūrą, įskaitant 50 naujų bokštų statybą, 2 000 km šviesolaidžio ir susijusios aktyvios įrangos statybą su tinkama priežiūra ir administravimu. Šios investicijos turėtų užtikrinti gigabitinį greitį 5000 skaitmeninei veiklai imlių įmonių ir (arba) institucijų. Be to, interneto paslaugų teikėjai baltosiose zonose turėtų galėti padidinti savo paskutinės mylios paslaugų spartą.
Investiciniu projektu Greitaeigio ryšio infrastruktūra siekiama sujungti 5000 vietovių gigabitiniu greičiu vietovėse, kuriose šios paslaugos nebūtų teikiamos komerciniais pagrindais. Priemonė remiama iš EGADP fondų pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą integruotą „Naujosios kartos Lietuvos“ planą, kurio komponentą „Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui“ sudaro investicijos C.1.5.2 „Step to 5G“. 1.5.2 2 subpriemonė „Tolesnė itin didelio pralaidumo tinklų plėtra“.
Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Lietuvoje duomenys
Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonentus ir skverbtis, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas – rezultatų suvestinės ataskaitas ir šalių ataskaitas pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).
Ryšių reguliavimo tarnyba sukūrė pažangią galutiniams paslaugų gavėjams skirtą interneto prieigos spartos matavimo priemonę, kuri leidžia galutiniams paslaugų gavėjams įvertinti tikrąjį savo interneto prieigos paslaugų greitį.
Spektro skyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą galima rasti Europos 5G observatorijoje.
Nacionaliniai leidiniai ir spaudos dokumentai
Anglų
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų tyrimas
- Sparčiojo plačiajuosčio ryšio investicijų vadovas
- Plačiajuosčio ryšio sujungiamumo ataskaitos ir analizės
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje
- Plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas
Lietuvių
- Spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros planas
- Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“
- Belaidžio interneto prieigos stebėjimo sistema
Kontaktinė informacija
BCO Lietuva (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Susisiekimo ministerija
Adresas: Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, Lietuva
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 370 5 239 3870 Interneto svetainė
Susisiekimo ministerija – Informacinės visuomenės politikos departamento Elektroninės komunikacijos skyrius (Susisiekimo ministerija)
Adresas: Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, Lietuva
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 370 5 239 3870 Interneto svetainė
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos)
Adresas: Gedimino pr. 7, 01103 Vilnius, Lietuva
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 370 5 266 51 61 Svetainė
PE Plačiajuostis Internetas
Adresas: Sausio 13-osios g. 10, 04347 Vilnius, Lietuva
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 370 5 243 0882 Interneto svetainė
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (Ryšių reguliavimo tarnyba)
Adresas: Mortos g. 14, 03219 Vilnius, Lietuva
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 370 5 210 56 33 Interneto svetainė
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriuoju ryšiu, tiek su sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu namų ūkiams ir įmonėms.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties Ispanijos skaitmeninės 2025 m. darbotvarkės strateginių prioritetų.
Slovėnija, plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, pasirenka technologinį neutralumą ir rinkos dinamiką, ypač infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamą konkurenciją.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui kaip žingsniui siekiant ES junglumo tikslų.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų sujungiamumo nacionalinė strategija sudaro sąlygas plėtoti skaitmeninę infrastruktūrą Portugalijoje.
Lenkijos 2025 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Visi Nyderlandų namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis bent 100 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklais, o didžioji dauguma iki 2023 m. turėtų pasinaudoti 1 Gbps sparta.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia 100 Mbps spartos, atnaujinamos iki gigabitinės, miesto ir kaimo vietovėse, taip pat 5G aprėptis visose didelėse miesto vietovėse.
Italijos strategija dėl ultraplačiajuosčio ryšio gigabitinės visuomenės link siekiama iki 2026 m. užtikrinti gigabitinį ryšį su visais.
Nacionaliniame Airijos plačiajuosčio ryšio plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio tinklus ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos Biblijoje ryšys pabrėžiamas kaip viena iš penkių strateginių krypčių ir pripažįstami...
Vokietijos federalinės vyriausybės 2021 m. koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Trčs Haut Débit“ nustatytas tikslas, kad iki 2022 m. visiems namų ūkiams būtų užtikrinta sparti plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2025 m. – šviesolaidinė prieiga.
Suomijos valdžios institucijos pritaria konkurencija grindžiamo šviesolaidinio tinklo diegimui, finansuojamam iš viešųjų lėšų nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms, ir vietos savivaldybėms teikiamoms konsultacijoms, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Estija nustatė bazinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
Įvairiomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje šalyje, remiami Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame labai didelio pajėgumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į VHCN statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos nacionaliniu plačiajuosčio ryšio plėtros planu 2021–2027 m. atsižvelgiama į Europos gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m. ir iš dalies į 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas Nacionalinis naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir Elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Digital Belgium“. Nacionalinio fiksuoto ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – panaikinti likusias baltas vietoves, kuriose didelės spartos paslaugos neteikiamos. Mažindama išlaidas ir...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinio ryšio (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui šalies mastu iki 2030 m.