Plačiajuosčio ryšio plėtros Lietuvoje apžvalga
Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planas patvirtintas 2014 m. Šalies plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai atitinka Europos Komisijos Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslą iki 2020 m. pasiekti 100 proc. aprėptį užtikrinant 30 Mbps spartą. Siekiant padėti įgyvendinti šiuos tikslus numatytos kelios pagalbinės priemonės. Plane taip pat nustatytas ESD tikslas iki 2020 m. užtikrinti, kad 50 proc. visų Lietuvos namų ūkių naudotųsi 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu. Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė palaiko Gigabitinės visuomenės tikslus.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos valdžios institucijos
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, ypač vietovėse, kuriose šios infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas. Tiesiogiai dalyvaujantys departamentai – Informacinės visuomenės politikos departamentas, padedantis formuoti valstybės politiką plačiajuosčio ryšio plėtros srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamentas, kuris dalyvauja įgyvendinant valstybės elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės sričių plėtros strategiją ir politiką, rengiant strategines šių sričių programas, koordinuoja jų įgyvendinimą.
- Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos dalyvauja formuojant valstybinę informacinių ir ryšio technologijų plėtros Lietuvoje politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą.
- Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ – pelno nesiekianti organizacija, kurią įsteigė Susisiekimo ministerija ir kuri dalyvauja įgyvendinant plačiajuosčio ryšio plėtrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas, taip prisidėdama prie nacionalinės plačiajuosčio ryšio strategijos įgyvendinimo. „Plačiajuostis internetas“ kaip didmeninis operatorius eksploatuoja viešąjį tranzitinį didmeninį šviesolaidinį tinklą vienodomis sąlygomis suteikdama prieigą prie tinklo visiems suinteresuotiems mažmeniniams operatoriams ir taip suteikdama jiems galimybę teikti spartaus interneto ryšio paslaugas namų ūkiams, įmonėms, viešosioms ir privačiosioms įstaigoms, įskaitant savivaldybes, mokyklas, bibliotekas,ligonines ir kt. objektus Lietuvos kaimo vietovėse.
- Ryšių reguliavimo tarnyba – nepriklausoma biudžetinė įstaiga, vykdanti Lietuvos plačiajuosčio ryšio rinkų stebėseną ir reguliavimą.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai
Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ (patvirtinta 2014 m. kovo 12 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 244) apima 3 pagrindines sritis:
- Lietuvos piliečių gebėjimai ir skatinimas naudotis IRT,
- elektroninio turinio kūrimas ir
- IRT infrastruktūros plėtra, įskaitant naujos kartos interneto prieigą.
Skaitmeninė darbotvarkė buvo atnaujinta 2017 m. ir 2019 m., ir buvo pateiktos nuorodos į Gigabitinės visuomenės tikslus. Programa grindžiama prielaida, kad tik darniai plėtojant visas šias sritis galima užtikrinti tvarią ir sparčią informacinės visuomenės plėtrą ir įgyvendinti Gigabitinės visuomenės tikslus ir Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus tikslus. Vienas iš programos tikslų – užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto paslaugomis (5 tikslas). Šiam tikslui pasiekti numatomos tokios priemonės:
- plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo,
- skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis,
- atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą viešosiose bibliotekose.
Plačiajuosčio ryšio plėtros srityje Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų skatinamos investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, ir kišamasi, jeigu rinkos operatoriai negali patenkinti plačiajuosčio ryšio paklausos dėl mažo ekonominio gyvybingumo. Dar vienas prioritetas – spartaus interneto ryšio paklausos ir lietuvių skaitmeninio raštingumo skatinimas.
Šalies tikslas šioje srityje išsamiau apibūdintas Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plane, kuriuo siekiama:
- plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo, ir
- skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis.
Plane nustatytos priemones, kurias valstybės institucijos turėtų įgyvendinti siekiant Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose nustatytų sparčiojo plačiajuosčio interneto ryšio plėtros tikslų.
Susisiekimo ministerija sudarė 5G darbo grupę, kuri kartu su suinteresuotosiomis šalimis aptarė ir parengė „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires“. Jų tikslas – užtikrinti laipsnišką ir kontroliuojamą 5G ryšio plėtrą, sudarant efektyvią teisinę bei investicinę aplinką Lietuvoje.
Reguliavimo priemonės
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius patvirtino Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisykles. Dokumentuose nustatomi pagrindiniai reikalavimai projektuojant, statant, tiesiant, įrengiant ar rekonstruojant, remontuojant elektroninių ryšių infrastruktūrą bei projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus statinius (įskaitant sąnaudų mažinimo priemones), kiek šie darbai yra susiję su elektroninių ryšių infrastruktūros šiuose statiniuose įrengimu. Įgyvendinamos priemonės, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros ir kitų tinkamos paskirties vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, šulinių, atraminių konstrukcijų, įskaitant bokštus, stiebų, statinių, statinių įvadų, statinių inžinerinių sistemų ir kitokių įrenginių bendro naudojimo tvarka ir sąlygomis.
2016 m. gruodžio 15 d. Lietuva priėmė Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pataisas. Įstatymas įsigaliojo 2016 m. gruodžio 24 d. Jo įgyvendinimo teisės aktas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 1V-978 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, buvo priimtas 2017 m. sausio 10 d. ir įsigaliojo 2017 m. sausio 13 d.
Ryšių reguliavimo tarnyba vykdo ir vieno informacijos centro, ir nacionalinės ginčų sprendimo institucijos funkcijas. Tikimasi, kad šiais pakeitimais pavyks sudaryti dar daugiau galimybių plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą Lietuvoje, nes operatoriai galės geriau išnaudoti alternatyvias infrastruktūras plačiajuosčiam ryšiui plėtoti.
Finansinės priemonės
Valstybė remia plačiajuosčio ryšio plėtrą kaimo vietovėse, kurios nėra patrauklios privatiems investuotojams, ir naujos kartos interneto prieigos tinklai atokiose vietovėse tiesiami įvairių fondų (ERPF, EŽŪFKP) lėšomis. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos ir kitos susijusios institucijos parengė plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros ir paslaugų naudojimo skatinimo 2014–2020 m. modelį, kuriuo siekiama sujungti įvairių suinteresuotųjų šalių planus, veiksmus ir investicijas. Susisiekimo ministerija šio modelio pagrindu patvirtino Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planą.
Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansavimo priemonės
Projektai Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas (RAIN) ir Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra (RAIN 2) buvo finansuojamas iš ERPF pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą. Įgyvendinus projektus buvo sukurtas elektroninis tinklas, siūlantis didmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas Lietuvos kaimo vietovėse, kuriose interneto ryšio paslaugos dar nebuvo teikiamos. Maždaug 21 mln. EUR bendrosios vertės projektas RAIN buvo įgyvendintas 2005–2008 m. Projekto RAIN 2 (2009–2014 m.) vertė sudarė maždaug 60 mln. EUR.
ProjektasPlačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse (PRIP) buvo finansuojamas iš EŽŪFKP. Projekto metu prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prijungtos žemės ūkio institucijos ir organizacijos, gamybos ir perdirbimo įmonės, kaimo bendruomenės, ūkiai, kaimo turizmo sodybos ir pan. Statant tinklo mazgus kaimiškosiose Lietuvos vietovėse siekiama sukurti galimybęprisijungti prie naujos kartos interneto prieigos plačiajuosčio ryšio tinklų. 2014–2015 m. projektui skirta maždaug 6 mln. EUR.
Visi trys projektai (RAIN, RAIN2 ir PRIP) jau įgyvendinti. Nuo 2016 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo buvo vykdomas projektas Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas, PRIP2). Projekto rezultatai: Prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prijungti 400 žemės ūkio sektoriaus objektų. Nutiesta apie 342,661 kilometrų šviesolaidinių kabelinių linijų ir įrengta reikalingą įrangą. Apie 79.000 gyventojų turės galimybę naudotis nauja arba geresne IT infrastruktūra.
Siekiant sudaryti galimybę visiems Lietuvos piliečiams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinkle ir vykdyti tolesnę plačiajuosčio ryšio plėtrą Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse, rengiamas naujos kartos interneto prieigos plėtros projekto vykdymo investicijų projektas, kuriame bus detaliai įvertinti esminiai projekto, skirto naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrai plėtoti, įgyvendinimo aspektai.
Siekiant pagerinti NKP infrastruktūrą kaimo vietovėse pagal principus ir priemones, numatytus Lietuvos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014-2020 m. plane, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ parengė naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros investicijų projektą (RAIN3). Projekto įgyvendinimo metu kartu su rinkos dalyviais, aktyviai dalyvaujant ryšio operatoriams parengtas detalus investicijų projektas, kurio tikslas – sudaryti prielaidas namų ūkiams, verslo įmonėms ir valstybinėms institucijoms prisijungti prie naujos kartos prieigos tinklo teritorijose, kurių šiuo metu nedengia naujos kartos prieigos infrastruktūra („baltosios dėmės“), ir kuriose minėtos infrastruktūros plėtra nenumatyta artimiausių trijų metų laikotarpyje. Priežiūros komitetas patvirtino investicinį projektą 2017 m. Rugpjūčio 16 d. Remiantis investicijų projekto rekomendacijomis ir parengtu naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros žemėlapiu yra planuojamas Naujos kartos interneto prieigos plėtros projektas, kurio vertė 43 mln. EUR. Bus įrengta naujos kartos infrastruktūros infrastruktūra, o didmeninės prekybos paslaugos bus teikiamos mažmeniniams operatoriams.
Duomenys apie plačiajuosčio ryšio plėtrą ir technologijas Lietuvoje
Naujausius duomenis apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, paslaugų užsisakymą ir skvarbą, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas žr. rezultatų suvestinės ataskaitose ir šalių ataskaitose dėl skaitmeninės ekonomikos visuomenės indekso (DESI).
Ryšių reguliavimo tarnyba sukūrė pažangiąją galutiniams vartotojams skirtą priemonę interneto ryšio spartai matuoti, kurią naudodami galutiniai vartotojai gali pamatuoti tikrąją savo interneto ryšio paslaugų spartą.
Spektro skyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Išsamesnės informacijos apie suderintą spektro priskyrimą rasite Europos 5G observatorijoje.
Nacionaliniai leidiniai ir dokumentai žiniasklaidoje
Anglų kalba
- Study on National Broadband Plans in the EU-28
- Guide to High-Speed Broadband Investment
- Mobile and fixed broadband prices in Europe at the end of 2019
- Study on broadband coverage in Europe 2019
- Lithuania - country reports on performances in digitisation: connectivity, digital skills, digital public services and more
Lietuvių kalba
- Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planas
- Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“
- Belaidžio Interneto prieigos stebėsenos sistema
Kontaktinė informacija
BCO Lietuva (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Susisiekimo ministerija, Tinklų ir tarptautinių ryšių departamentas, Elektroninių ryšių skyrius
Adresas: Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 239 3870
Interneto svetainė
Susisiekimo ministerija, Tinklų ir tarptautinių ryšių departamentas, Elektroninių ryšių skyrius
Adresas: Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 239 3870
Interneto svetainė
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
Adresas: Gedimino pr. 7, 01103 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 266 51 61
Interneto svetainė
Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“
Adresas: Sausio 13-osios g. 10, 04347 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 243 0882
Interneto svetainė
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
Adresas: Mortos g. 14, 03219 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 210 56 33
Interneto svetainė
Naujausia
This one-hour online workshop is dedicated to WiFi Installation Companies involved in the WiFi4EU initiative. Its objective is to answer their questions in order to help overcome hurdles and accelerate network deployment. This workshop is an important opportunity in view of the approaching deadline, which risks the loss of municipalities’ € 15,000 WiFi4EU vouchers.
Mountain regions have much to gain from digitalisation and broadband connectivity. There is great potential for Smart Villages, SMEs, and access to online services in healthcare, education and much more. Mountain communities, however, face greater obstacles than most in becoming full participants in the European Union’s Digital Decade. Their remoteness, in terms of distance and topography, combined with smaller populations, make them technically and financially challenging to reach with broadband infrastructure.
In rural Latvia, an EU-funded start-up is using digital connectivity to promote healthy bee colonies and modern hive management. Thanks to €15,000 in LEADER funding covering two thirds of the total budget, Jānis Kronbergs developed the BeeKing app, which aims to help beekeepers – and especially newcomers – to learn from others, implement best practices and become more efficient. In this video, he explains the tool as well as its motivation, saying that “bees are very important for our nature, for pollination and biodiversity” and digital technologies can help beekeepers stay competitive.
Related Content
Big Picture
Find current information on broadband development in each country, as well as national strategies and policies for developing broadband.
See Also
Sweden’s national broadband plan, adopted in 2016, has the vision of an entirely connected Sweden and has goals for both mobile coverage and for high-speed broadband connections for households and businesses. By 2020, 95% of all households and companies should have access to...
Sveriges nationella bredbandsplan, antagen 2016, har visionen om ett fullt kopplat sverige och har mål för både mobil täckning och för höghastighets bredbandsförbindelser för hushåll och företag. Fram till 2020 skulle 95% av alla hushåll och företag ha tillgång till bredband med...
Digital connectivity and 5G rollout are among the ten strategic priorities of the Spain Digital 2025 Agenda.
El objetivo de conseguir un 100 % de cobertura de Internet a 30 Mbps, con un 50 % de los hogares suscritos a conexiones de Internet por encima de 100 Mbps en 2020, está en línea con los objetivos establecidos en la Agenda Digital para Europa. Con el fin de aprovechar todas las...
Slovakia has set the long-term objective of achieving access to high-speed internet connection with at least 30 Mbps for all households by the end of 2020.
Slovenská republika si stanovila ako dlhodobý cieľ umožniť všetkým domácnostiam prístup k vysokorýchlostnému internetovému pripojeniu s rýchlosťou najmenej 30 Mbit/s do konca roku 2020.
Romania’s broadband plan focuses on building up a national broadband network as a first step towards achieving the targets set by the Digital Agenda for Europe.
Planul României privind rețeaua de bandă largă se axează pe înființarea unei rețele naționale de bandă largă ca prim pas în atingerea țintelor stabilite de către Agenda Digitală pentru Europa.
Portugal’s NGA coverage is slightly below EU average. The Agenda Portugal Digital aims at development of a digital infrastructure that allows citizens to take advantage of the new opportunities offered by technologies.
A cobertura NGA de Portugal está ligeiramente abaixo da média da UE. A Agenda Portugal Digital visa o desenvolvimento de uma infraestrutura digital que permita aos cidadãos tirar partido das novas oportunidades que as tecnologias oferecem.
Poland’s national broadband plan foresees that 100% of households should have access to internet connectivity of at least 30 Mbps by 2020. 50% of households should have internet connectivity of 100 Mbps by 2020.
Polski Narodowy Plan Szerokopasmowy przewiduje, że do 2020 r. 100% gospodarstw domowych powinno mieć dostęp do internetu o przepustowości co najmniej 30 Mbps. Również do 2020 r. 50% gospodarstw domowych powinno korzystać z internetu o przepustowości 100 Mbps.
The Dutch government supports the Gigabit Society targets. All households should have the opportunity to access broadband networks of at least 100 Mbps and a vast majority should be taking advantage of 1 Gbps by 2023. Mobile networks must also be able to access basic services at...
De Nederlandse overheid ondersteunt de doelstellingen van de Gigabit Society. Dat houdt in dat alle huishoudens in 2020 de mogelijkheid moeten hebben om een breedbandverbinding met een snelheid van tenminste 100 Mbps te gebruiken en een overgrote meerderheid zou tegen 2023...
Malta’s broadband policy is technology neutral and favours a competitive market environment.
Il-politika ta' Malta dwar il-broadband hija waħda newtrali f'termini ta' teknoloġija u favur ambjent kummerċjali kompetittiv.
Die Entwicklung einer Kommunikationsinfrastruktur mit dem Ziel flächendeckende Gigabitzugänge zur Verfügung zu stellen, bildet einen der Schwerpunkte im Regierungsprogramm von Luxemburg.
The development of a communication infrastructure with a target of gigabit broadband access throughout the country is one of the priorities in the governmental programme of Luxembourg.
Le développement d’une infrastructure des communications avec pour objectif de fournir un accès haut débit en gigaoctet dans tout le pays est l’une des priorités du programme du gouvernement du Luxembourg.
Platjoslas sakari atvieglo e-pakalpojumu attīstību valdības, skolu, tirdzniecības, veselības aprūpes un uzņēmējdarbības vajadzībām, nodrošinot ātrdarbīgu internetu Latvijas iedzīvotājiem, uzņēmumiem un valsts pārvaldes iestādēm.
Broadband facilitates the development of e-services for government, schools, commerce, health and business besides providing high-speed internet to residents, businesses and public administrations in Latvia.
The Italian strategy for next generation access network aims at developing a high-speed access network to maximise the take-up of an infrastructure able to guarantee services of 100 Mbps for at least 85% of households by 2020. Italy adopted a national state aid scheme to support...
The national broadband plan for Ireland foresees that by 2026 all premises in Ireland will have access to high-speed broadband.
Hungary’s National Digitization Strategy 2021-2030 aims at 95% of households covered by gigabit networks by 2030.
A magyar Nemzeti Infokommunikációs Stratégia 2014–2020 célkitűzése, hogy 2018-ra a teljes lakosság számára legalább 30 Mbps, 2020-ra pedig a háztartások felének 100 Mbps sebességű, új generációs hozzáférési hálózati (NGA) lefedettséget biztosítson.
Το Εθνικό σχέδιο ευρυζωνικής πρόσβασης επόμενης γενιάς 2014-2020 έχει ως απώτερο στόχο τη δημιουργία ευνοϊκού περιβάλλοντος για ιδιωτικές επενδύσεις σε δίκτυα επόμενης γενιάς, καθώς και την κρατική στήριξη σε τομείς για τους οποίους υπάρχει μικρό ή δεν υπάρχει καθόλου ενδιαφέρον...
The Greek Digital Transformation Bible 2020-2025 highlights connectivity as one of the five strategic axes and acknowledges the Gigabit Society 2025 targets.
The 2018 coalition agreement of the German Federal Government identifies the priority goal of a nationwide expansion of gigabit networks by 2025. The federal government has also developed a 5G Strategy for Germany.
Der Koalitionsvertrag 2018 der Bundesregierung sieht das vorrangige Ziel eines flächendeckenden Ausbaus von Gigabit-Netzen bis 2025 vor. Die Bundesregierung hat eine 5G-Strategie für Deutschland entwickelt.
The national broadband programme France Très Haut Débit sets out the targets of fast broadband access for all households by 2022 and fibre for all by 2025.
Le plan national français Très Haut Débit relatif à la technologie large bande vise à rendre le très haut débit accessible dans tous les foyers d'ici 2022. Le plan prévoit la fibre pour tous d'ici 2025.
The Finnish authorities go for a competition-driven, fibre-based network roll-out assisted by public funds for underserved areas and advice for local municipalities on how to deploy broadband networks.
Suomen viranomaiset toteuttavat julkisin varoin tuetun kilpailuvetoisen, kuitupohjaisen verkon käyttöönoton alueilla, joilla palveluiden levinneisyys on alhainen, sekä tarjoavat kunnille laajakaistaverkot käyttöönottoa koskevaa neuvontaa.
Estonia has established basic broadband coverage throughout the country, and has brought its broadband targets for 2020 in line with those of the Digital Agenda for Europe.
Eesti on teinud lairibaühenduse baasteenuse kättesaadavaks kogu riigis ning 2020. aasta lairibaühenduse eesmärgid on kooskõlas digitaalarengu tegevuskava eesmärkidega.
A number of political initiatives aiming at nation-wide fixed and mobile broadband coverage support Danish broadband goals. The Government works towards making Denmark a digital frontrunner by creating a foundation for Danish businesses to exploit digital technologies.
En række politiske initiativer, der sigter mod landsdækkende fast og mobil bredbåndsdækning, understøtter de danske bredbåndsmål. Desuden arbejder regeringen for at gøre Danmark til en digital frontrunner ved at skabe grundlag for danske virksomheder til at udnytte digitale...
Národní strategie České republiky má za cíl dosažení širokopásmového přístupu k internetu s rychlostí alespoň 30 Mb/s pro všechny obyvatel a alespoň 100 Mb/s pro 50 % domácností do roku 2020. Cílem je očekávat jak prostřednictvím investic soukromého sektoru, tak i veřejné podpory...
The National Plan for the Development of Very High Capacity Networks, approved in March 2021, defines the strategic approach of the Czech Republic to the construction of VHCN.
Το ευρυζωνικό σχέδιο της Κύπρου έθεσε στρατηγικούς στόχους για την περίοδο 2016-2020 και ευθυγραμμίζεται με τους στόχους της κοινωνίας Gigabit. Η Κύπρος έχει υιοθετήσει αρκετά μέτρα από πλευράς ζήτησης με στόχο την τόνωση της ψηφιακής οικονομίας της.
Cyprus’ broadband plan sets strategic objectives for 2016-2020 and is aligned with the Gigabit Society objectives and the 5G Action Plan. It aims at Internet coverage with at least 30 Mbps for all households and businesses by 2020. In order to achieve the 2020 take-up target of...
Croatia’s strategy contains basic principles such as service and technological neutrality, net neutrality and inclusion of broadband internet access among universal services.
Strategija Republike Hrvatske sadržava temeljna načela kao što su načelo neutralnosti u pogledu tehnologija i usluga, mrežna neutralnost i uključivanje širokopojasnog internetskog pristupa u univerzalne usluge.
The National Broadband Infrastructure Plan for Next Generation Access "Connected Bulgaria" and the Policy in the field of electronic communications have been updated and adopted in August 2020.
Националният план за широколентова инфраструктура за достъп от следващо поколение 2014 на България определя цели за широколентовия достъп в съответствие с Програмата в областта на цифровите технологии за Европа.
Belgiens Breitbandstrategie ist Teil der umfassenden politischen Strategie „Digital Belgium – Plan for Ultrafast Internet in Belgium 2015-2020“. Die Rahmenbedingungen des Belgischen Breitbandmarktes begünstigen einen marktgetriebenen NGN Ausbau. Ziel ist es, bis 2020...
Belgium’s broadband strategy is incorporated into a broader policy strategy “Digital Belgium 2015-2020”. The aim is to provide speeds of up to 1 Gbps to half of the country by 2020 and to facilitate a proactive 5G roll-out. By lowering costs and reducing administrative burdens...
La stratégie haut débit fait partie d'une stratégie politique plus large intitulée « Digital Belgium – Plan Internet très haut débit en Belgique 2015-2020 ». Le but est de fournir, à l'horizon 2020, un débit allant jusqu'à 1 Gbps à au moins la moitié des connexions établies en...
De Belgische strategie op het gebied van breedband is bestanddeel van de bredere beleidsstrategie: “Digital Belgium - Plan for Ultrafast Internet in Belgium 2015-2020”. Het doel is het leveren van snelheden tot maximaal 1 Gbps voor de helft van het land in 2020, het zorgen voor...
Österreichs Breitbandstrategie konzentriert sich auf die Bereitstellung von ultraschneller Breitband-Übertragungsraten bis 2030. Bis Ende 2025 soll eine fast flächendeckende Verfügbarkeit von 5G erreicht werden.
Austria’s broadband strategy focuses on the nationwide supply of Gigabit connections by 2030. By the end of 2025, almost nationwide availability of 5G should have been realised.