2022 m. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas

Sustiprintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą pasirašė ir 2022 m. birželio 16 d. pristatė 34 signatarai, kurie prisijungė prie 2018 m. kodekso peržiūros proceso. Nuo to laiko prisijungė dar dešimt pasirašiusiųjų. 

Naujuoju kodeksu siekiama 2021 m. gegužės mėn. pateiktų Komisijos gairių tikslų, nustatant įvairesnius kovos su internetine dezinformacija įsipareigojimus ir priemones.

2022m. praktikos kodeksas yra jį pasirašiusių šalių atlikto darbo rezultatas. Pasirašiusios šalys pačios sprendžia, kuriuos įsipareigojimus jos pasirašys, ir jos yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų įsipareigojimų įgyvendinimas. Komisija nepritaria kodeksui, o Komisija gairėse išdėstė savo lūkesčius ir mano, kad visas kodeksas atitinka šiuos lūkesčius.

Pasirašiusios šalys įsipareigojo imtis veiksmų keliose srityse, pavyzdžiui: demonetizuoti dezinformacijos sklaidą; politinės reklamos skaidrumo užtikrinimas; suteikti daugiau galių naudotojams; stiprinti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais; ir suteikti tyrėjams geresnę prieigą prie duomenų.

Pripažindamos, jog svarbu užtikrinti, kad kodeksas būtų parengtas ateities iššūkiams, jį pasirašiusios šalys susitarė sukurti tolesnio bendradarbiavimo per nuolatinę darbo grupę sistemą. Kodekse taip pat numatyta griežtesnė stebėsenos sistema, grindžiama kokybiniais ataskaitų teikimo elementais ir paslaugų lygmens rodikliais, pagal kuriuos vertinamas kodekso įgyvendinimo veiksmingumas. Pasirašiusios šalys įsteigėSkaidrumocentrą, kuris visuomenei teikia aiškią politikos, kurią jos taiko savo įsipareigojimams įgyvendinti, apžvalgą ir reguliariai jį atnaujina atitinkamais duomenimis.

Sugriežtintas kodeksas

Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas yra pirmoji tokio pobūdžio priemonė, kuria atitinkami sektoriaus subjektai 2018 m. pirmą kartą susitarė dėl savireguliavimo standartų, skirtų kovai su dezinformacija.

Jos peržiūros procesas pradėtas 2021 m. birželio mėn., o 2022 m. birželio 16 d. pasirašius ir pristačius peržiūrėtą Kodeksą, naujasis Kodeksas kartu su teisės aktais dėl politinės reklamos skaidrumo ir tikslinės reklamos ir Skaitmeninių paslaugų aktu taps platesnės reglamentavimo sistemos dalimi. Kodeksą pasirašiusioms labai didelėms interneto platformoms jis turėtų tapti rizikos mažinimo priemone ir elgesio kodeksu, pripažįstamu pagal Skaitmeninių paslaugų akto bendro reguliavimo sistemą.

Sugriežtintame Praktikos kodekse nustatyti 44 įsipareigojimai ir 128 konkrečios priemonės toliau nurodytose srityse.

• Demonetizacija: mažinti finansines paskatas dezinformacijos skleidėjams;

  Sugriežtintu kodeksu siekiama užtikrinti, kad dezinformacijos platintojai negautų naudos iš reklamos pajamų. Pasirašiusieji įsipareigoja imtis griežtesnių priemonių, kad būtų išvengta reklamos rodymo šalia dezinformacijos, taip pat reklamos, kurioje yra dezinformacijos, sklaidos. Kodeksu taip pat nustatomas veiksmingesnis reklamos sektoriaus subjektų bendradarbiavimas, suteikiantis galimybę imtis aktyvesnių bendrų veiksmų.  

• Politinės reklamos skaidrumas

  Pripažįstant politinės reklamos svarbą formuojant viešąjį gyvenimą, sugriežtintu kodeksu jį pasirašiusios šalys įpareigojamos nustatyti griežtesnes skaidrumo priemones, kad naudotojai galėtų lengvai atpažinti politinę reklamą, užtikrindami veiksmingesnį ženklinimą, įsipareigodami atskleisti užsakovą, reklamos išlaidų ir rodymo laikotarpį.  Be to, pasirašiusieji įsipareigoja sukurti veiksmingas politinės reklamos skelbimų bibliotekas, kuriose būtų galima atlikti paiešką.

• Paslaugų vientisumo užtikrinimas

  Kodeksu bus sustiprintos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti manipuliacinį elgesį, naudojamą skleidžiant dezinformaciją (pvz., netikras paskyras, botais grindžiamą stiprinimą, apsimetinėjimą, piktavališką sintetinę vaizdakaitą), ir nustatytas tvirtesnis pasirašiusiųjų šalių bendradarbiavimas kovojant su iššūkiais, susijusiais su tokiais metodais. Pasirašiusios šalys susitars dėl įvairių tarnybų supratimo apie neleistiną manipuliacinį elgesį ir dezinformacijos skleidimo praktiką. Taip pat bus reikalaujama, kad jos periodiškai peržiūrėtų piktavališkų subjektų naudojamų taktikos, metodų ir procedūrų sąrašą ir įgyvendintų aiškią politiką, apimančią įvairius nustatytus veiksmus ir praktiką.

• Galių suteikimas naudotojams

  Naudotojai bus geriau apsaugoti nuo dezinformacijos pasitelkiant patobulintas dezinformacijos atpažinimo, supratimo ir žymėjimo priemones, prieigą prie patikimų šaltinių ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis iniciatyvas. Visų pirma Kodeksu bus užtikrinta, kad būtų įdiegta saugaus projektavimo praktika, kuria siekiama apriboti dezinformacijos plitimą ir užtikrinti didesnį rekomendavimo sistemų skaidrumą, pritaikant jas taip, kad būtų apribotas dezinformacijos plitimas.

• Tyrėjų įgalėjimas

  Kodekse numatyta, kad interneto platformos teikia geresnę paramą dezinformacijos moksliniams tyrimams. Tyrėjai turės geresnę ir platesnę prieigą prie platformų duomenų. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti automatinę prieigą prie ne asmens, anoniminių, apibendrintų ar akivaizdžiai viešai paskelbtų duomenų ir siekti sukurti valdymo struktūrą, kad būtų supaprastinta prieiga prie duomenų, kuriuos reikia papildomai patikrinti.

• Faktų tikrinimo bendruomenės įgalinimas

  Naujuoju kodeksu bus išplėsta faktų tikrinimo aprėptis visose ES valstybėse narėse ir visomis kalbomis ir užtikrinta, kad platformos nuosekliau tikrintų faktus naudodamosi savo paslaugomis. Be to, Kodeksu siekiama užtikrinti sąžiningą finansinę paramą faktų tikrintojų darbui ir geresnes galimybes faktų tikrintojams gauti informacijos, kuri palengvintų jų kasdienį darbą.

• Skaidrumo centras ir darbo grupė

  Skaidrumo centras, kuriuo galės naudotis visi piliečiai, suteiks galimybę lengvai apžvelgti kodekso priemonių įgyvendinimą, užtikrins skaidrumą ir reguliariai atnaujins atitinkamus duomenis. Nuolatinė darbo grupė užtikrins, kad kodeksas būtų perspektyvus ir atitiktų paskirtį, įsteigdama forumą, kuriame, inter alia, bus peržiūrimi ir pritaikomi įsipareigojimai atsižvelgiant į technologinius, visuomeninius, rinkos ir teisės aktų pokyčius. Darbo grupę sudaro pasirašiusiųjų, Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės, Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos atstovai, o jai pirmininkauja Komisija.

• Sustiprinta stebėsenos sistema

  Kodekse numatyta griežta stebėsenos sistema, įskaitant paslaugų lygio rodiklius, pagal kuriuos vertinamas kodekso įgyvendinimas visoje ES ir valstybių narių lygmeniu. 2023 m.sausiomėn. pasirašiusios šalys Komisijai pateikiapirmąsias Kodekso įgyvendinimo pradinės padėties ataskaitas. Vėliau labai didelės interneto platformos, kaip apibrėžta Skaitmeninių paslaugų akte (SPA),pošešių mėnesių vėl teikia ataskaitas, o kitos pasirašiusios šalys– metines ataskaitas. Sugriežtintame kodekse taip pat aiškiai įsipareigota siekti nustatyti struktūrinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti bendrą Kovossu dezinformacija kodekso poveikį. Pirmasis pradinis rinkinys jau paskelbtas. 

• Struktūriniai rodikliai

Sugriežtintame kodekse taip pat aiškiai įsipareigota siekti nustatyti struktūrinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti bendrą Kovos su dezinformacija kodekso poveikį. Pirmasis pradinis struktūrinių rodiklių rinkinys jau paskelbtas.

• Bendradarbiavimas rinkimų metu

Kodeksą pasirašiusios šalys įsipareigojo bendradarbiauti ir koordinuoti savo darbą rinkimų metu, kai dezinformacijos kampanijų grėsmė yra ypač didelė. Kaip numatyta Kodekse, Pasirašiusieji subjektai sukūrė greitojo reagavimo sistemą, kuria siekiama užtikrinti greitą ir veiksmingą platformų, pilietinės visuomenės organizacijų ir faktų tikrintojų bendradarbiavimą rinkimų laikotarpiais ir kuri bus taikoma 2024 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimams.

Tolesni veiksmai

Kelias, lėmęs 2022 m. sugriežtintą kodeksą